Kalėdų belaukiant

Lapkričio 26-osios popietę Kauno bažnyčios raštinėje jau sklandė Kalėdų laukimo nuotaika. Čia, kaip ir pernai belaukiant didžiųjų metų švenčių, vyko Kalėdinės dirbtuvėlės.

Užlipus į aukštutinį kambarį, kuriame ir vyko visas veiksmas, atrodė, kad patekome į nepaprastai jaukius, Kalėdų belaukiančius namus: skambėjo kalėdinė muzika, labai gražiai buvo įkurtas kampelis pokalbiams ar fotosesijai, stovėjo keli įvairiausiomis priemonėmis gaminti atvirukus ar kitus darbelius nukrauti stalai. Po truputį rinkosi moterys: vyresnės ir jaunesnės, kai kurios į renginį atvyko su dukterimis. Paklausę kalėdinio pasakojimo, dar kartą primenančio, kad ne materialūs dalykai yra svarbiausi, padėkojome Viešpačiui už Jo meilę, už galimybę Jį pažinti ir tą meilę perteikti kitiems. Na o tada ėmėmės rankdarbių: kas kalėdinius atvirukus ar įvairius papuošimus ant eglutės gamino, kas pūtė balionėlius ir stengėsi juos lygiai apvynioti klijuose mirkytais siūlais – mokėsi daryti rutuliukų ir lempučių girliandą.

Nors visos moterys rimtai kibo į darbus, vis skambėjo skardus juokas. Kiek padirbėję, visos ragavome šaltalankių ir citrinos su medumi arbatos, kuria vaišino organizatorės, skanavome moterų atsineštų vaišių. O kokių skanėstų moterys prigamino: ir neįprasto „Napoleono“ torto su tunu ragavome, ir kalėdinį keksą raikėme, ir pirštus apsilaižydamos vištos sparnelius su medumi ir saulėgrąžomis valgėme... Kiek pasivaišinusios, apsikeitusios gaminių receptais, vėl sėdome prie stalų gaminti kalėdinių papuošimų.

Smagu, kad kuo užsiimti rado ir mažosios vakaro dalyvės – 5–7 metų mergytės: jos, žinoma, padarė po kelis kalėdinius atvirukus, iš vaikiškos frotinės kojinaitės gamino senius besmegenius, kūrė minkštas širdeles, kurias galima pakabinti ir ant eglutės.

Kiek vėliau dar buvome pamokytos dovanas įdomiai supakuoti. Viena iš organizatorių, neseniai susipažinusi su kai kuriomis japonų kultūros tradicijomis, pamokė dovanas pakuoti ne į popierių, bet panaudojant skarą ar kokią kitą medžiagos skiautę – ne itin sudėtinga, bet netikėta, originalu.

Nepaprastai džiaugiamės turiningai praleistu vakaru, dėkojame Viešpačiui už tokią idėjų bei gebėjimų įvairovę ir tikimės, kad tai, ką sužinojome ar išmokome, padės mums kurti jaukumą savo namuose ir perteikti Dievo meilę mus supantiems žmonėms.

Paprašėme įspūdžiais pasidalyti ir kelias dalyves:

Jurgita: Kalėdinėse dirbtuvėlėse dalyvavau su mama ir dukra. Visoms labai patiko. Tokioje puikioje atmosferoje buvo gera bendrauti, daryti rankdarbius. Dukrai, kuri mėgsta visokius smulkius darbelius, labai patiko gaminti atvirukus. Toks vakaras įkvepia atrasti laiko ir jaukumą, grožį kurti namuose. Didelis ačiū puikioms organizatorėms!

Renata: Patiko daryti atvirukus, buvo įdomu skanauti įvairius moterų pagamintus patiekalus.

Vita: Labai patiko bendrauti, daryti burbuliukus girliandai – puikus atsipalaidavimas. Taip pat džiaugiuosi, kad sužinojau naujų patiekalų receptų. Nors renginys vyko nuo 16 val. iki 21 val., trūko laiko...

Girmantė: Į šventę atėjau su savo dukryte. Gražiai ir jaukiai sutvarkyta salytė iškart nuteikė šventiškai. Smagu buvo atsitraukti nuo kasdienių buitinių rūpesčių, pabendrauti su kitomis moterimis ir su dukryte kartu daryti darbelius. O ypatingai smagu buvo matyti, kaip savo darbeliais džiaugėsi dukrytė. 

Vaida: Smagu, kad gimsta tokia puiki tradicija – prieš Kalėdas susirinkti, pabendrauti, išmokti kokių rankdarbių... Šiuo metu auginu dukrytę, tad į šį renginį ėjau ne ką nors pasigaminti ar ko išmokti, bet tiesiog  pabūti, pabendrauti. Norisi labai padėkoti organizatorėms Ditei ir Ingridai, kurios šiam renginiui ruoštis pradėjo dar prieš kelis mėnesius: jos ieškojo priemonių, mąstė, ko moteris pamokyti, kaip sukurti atmosferą, kad visoms būtų gera ir jauku, – labai joms ačiū.