Stovykla – metų įvykis tiek vaikams, tiek vadovams (galerija)

Liepos 10–16 dienomis Panevėžio rajone vyko krikščioniška vaikų stovykla „A.U.K. Atgal į Narniją“, sukvietusi apie 100 vaikų iš visos Lietuvos. Anot vaikų ir paauglių pastorės Rasos Mardosaitės, šiais metais dalyvavo daugiausiai vaikų per visą stovyklos istoriją, taip pat tarnavo nemažai savanorių – net 30. „Dalis savanorių – suaugę žmonės, nemažai ir jaunuolių, patys kažkada buvę stovyklose ir dabar labai šauniai tarnaujantys kitiems. Šie jaunieji „vadovėliai“ buvo visapusiška pagalba – tiek organizuojant renginius, tiek bendraujant su vaikais. Džiugu, kad kyla jauna karta, norinti tęsti pradėtus darbus, – tai didelė paguoda. Aš didžiuojuosi savanoriais, kurie buvo tikra svajonių komanda: sąmoningi, pasišventę, kūrybingi žmonės“, –džiaugėsi Rasa Mardosaitė.

 Nors stovykla vyksta tik savaitę, kuri praūžia lyg vėjas, tačiau jai ruošiamasi pusę metų intensyviai susitikinėjant, bendraujant su vaikų tarnautojais iš skirtingų miestų: pradžioje gimsta idėja perskaičius knygą ar pažiūrėjus filmą, vėliau kuriami spektakliai, užduotys, žaidimai.

Stovyklos vadovė Rasa Mardosaitė pasakoja: „Šių metų stovyklos tema buvo parinkta pagal K. S. Luiso kūrinį „Aušros užkariautojo kelionė“ ir vadinosi „A.U.K. Atgal į Narniją“. Kiekvieną dieną mes gyvenome tuo kūriniu, vis keliavome knygos puslapiais. Krikščioniškos šio kūrinio tiesos padėjo mums įvardyti, atskleisti vaikams Evangelijos žinią. Stovyklos (t. y. „Narnijos“) tikslas buvo surasti 7 lordus ir 7 kardus, ir taip Narnijoje ir jos apylinkėse išsklaidyti miglą. Kalbėjome vaikams, kad migla – tai nuodėmė, kuri atskiria mus nuo Dievo meilės. Pačiame kūrinyje labai gražiai Aslanas atsiskleidžia kaip Jėzus. Vaikams tai labai priimtina, jie labai įsijautė: matėme ne vieną vaiką, kuris apsisprendė pasitikėti Kristumi. Regime jau kelintus metus iš eilės atvažiuojančius vaikus, kurie pasikeitė būtent būdami stovyklose. Jie liudija, kad stovykloje sužinojo apie Jėzų, atvėrė Jam savo širdį... Didelis džiaugsmas matyti, kaip jie gieda, šlovina Viešpatį.

Kiekviena diena turėjo savo temą. Pavyzdžiui, pirma diena pagal kūrinį buvo pavadinta „Kartą tapęs Narnijos karaliumi, tu juo liksi visada“ – šiuos žodžius ištarė įgulos nariai, kai Liusė su Edmundu pateko į laivą. Mes kalbėjome, kad Dievas yra karalių Karalius ir Jo meilė yra amžina ir neatšaukiama. Jo vaikais galime tapti tikėdami Jėzų, kuris sakė: Kas priima mane, tas turi galią tapti Dievo vaiku.

Kitas dienas kalbėjome apie tai, kas trukdo patirti Dievo meilę: nuodėmės siena yra kaip Narnijoje migla, kuri grobia žmones, juos gąsdina, kad ta migla ir skiria mus nuo Dievo.

Žinoma, kaip ir kelionėje laivu, išgyvenome įvairių audrų – ne tik lietaus, bet ir santykių audrų: vienu metu tarp vaikų tvyrojo įtampa, bet Viešpats suteikė malonę mums visiems atvirai kalbėtis, ir mes buvome liudininkai, kaip Šventoji Dvasia keičia mūsų visų širdis, kaip pakeičia atmosferą visoje stovykloje, tarp stovyklautojų. Mes kalbėjome, kad esame plaukianti įgula, mums reikalinga vienybė, pasitikėjimas, susitarimas. Mes tarsi žaidėme Narniją, bet vyko labai rimti apsisprendimai, rimtos kasdienės pamokos. Šaunu matyti pasikeitimus.“

Stovyklos vadovė pasidžiaugė, kad nuostabus buvo ir stovyklos uždarymas: „Viešpats visuomet yra ištikimas ir pabaigoje išlieja labai daug savo malonės. Mes tarsi iškepame tortą, o Jis „uždeda vyšnią“ ant to torto, viską suvesdamas taip, kaip turi būti. Ta „vyšnia ant torto“ man asmeniškai buvo baigiamasis spektaklis, kai jauti vaikų rimtį, susikaupimą ir matai ištrykštantį džiaugsmą. Nors esame pavargę, trūksta miego, bet labai džiaugiamės, kad mūsų pastangos prasmingos, reikalingos, kad tai tarnauja vaikams ir padeda jiems susidraugauti su Dievu.“

Kiek pailsėję vadovai ir „vadovėliai“ vėl kibo į darbą – ruošėsi sutikti paauglius, kurie liepos 18–24 dienomis rinkosi toje pačioje stovyklavietėje. Plačiau apie jų stovyklą skaitykite svetainėje www.evangelija.lt

Bendrinti: