.jpg)
Svarbiausias šėtono tikslas – sugriauti šventumą. Tada, pašalinus „senovinius“ draudimus, susijusius su seksu, bus lengva manipuliuoti:„Manykite, kad bet koks draudimas yra neigiamas, o ne teigiamas dalykas, kad tai yra kvaila, o ne išmintinga.“ Taigi šėtonas turi strategiją:
- Kadangi šeima – tai vieta, kur esate priimami ir mylimi, reikia susilpninti šeimą suardant seksualinę ištikimybę, tyrumą, monogamiją, ir šeima sugrius.
- Pasistengti, kad ir taip silpną žmogaus sielą užvaldytų aistra. Tada ją bus dar lengviau užvaldyti. Pragaro planas – padaryti, kad siela būtų pilna puikybės, sunaikinant kaltės jausmą, priverčiant žmones jaustis pranašesniais už senuosius moralistus. Šėtono strategija – iš pradžių nepaklusimas, aistros , tada apmąstymas, o tada puikybė.
- Aistros padarinys gali būti ne tik puikybė, bet ir smurtas. Dėl aistros galima padaryti daug baisių dalykų, pavyzdžiui, narkomanas padarys viską, kad tik gautų dozę.
- Žmonių seksualinės aistros turi išsiurbti jų dvasinę energiją taip, kad jie nebegalėtųkarštai gilintis į nieką kitą. Sunku mylėti Dievą, kai visa meilė atitenka kūno manijai.
Jei priešas turi strategiją, tai mes privalome irgi ją susikurti. Praktiški patarimai kontratakai:
- Svarbiausia būkite sąžiningi, nors ir kaip nemalonu tai būtų. Net jei protas užtemęs, galbūt kažkuri jo dalis dar aiški ir mato, kad likęs protas yra užtemęs.
- Nuodėmės nevadinkite nenuodėme. Sąžine,kuri aštriai jaučia kaltės jausmą, taip pat lengvai manipuliuojama, kaip ir visai begėdiška. Vienintelis galingas ginklas prieš geidulį – meilė.
- Seksualinis netyrumas prasideda mūsų mintyse.Tegu mūsų mintis užvaldo Kristus. Kūrėjas turi teisę tiek į mūsų mintis, tiek į visa kita. Nėra tokio gyvenimo kampelio, kurį galėtume vadinti vien savo nepriklausoma karalyste, priklausančia vien jums, o ne Dievui. Išmokime iš karto atpažinti liguistas mintis ir nekreipkite į jas dėmesio.
- Jokių dvejonių, jokio kompromiso. Rinktis nuodėmę – ne pasirinkimas, apie tai net negalima mąstyti. Reikia išsiugdyti tokį požiūrį.
- Parkritę (tai ir šventiesiems ne kartą nutinka) atsistokite ir pradėkite iš naujo. Atgailauti, vadinasi, gyventi čia ir dabar o ne kapstytis praeityje, kuri jau pasibaigusi. Atgailavimas už nuodėmes reiškia išsilaisvinimą nuo jų ir nuo praeities. Kiekviena dabarties akimirka yra naujo pradžia.
- Tomas Akvinietis sakė, kad kartais Viešpats mums nesuteikia malonės nugalėti vieną nuodėmę, nes mato, kad ją įveikę pasinertume į dar didesnę blogybę – Jis elgiasi kaip gydytojas, kuris nepaiso menkesnės ligos, kad išgydytų sunkesnę. Dažnai Viešpats sulaiko savo malonę, kad išvengtume kokios nors akivaizdžios nuodėmės, sakysim, seksualinės, kad sulaikytų mus nuo sunkesnės puikybės nuodėmės. Puikybė yra didžioji nuodėmė, nes dėl jos neatgailaujama, ji negauna Viešpaties visuomet reikiamo atleidimo. Todėl norėdami nugalėti geidulį, visų pirma turime nugalėti puikybę. Vienintelis būdas tai padaryti – malda, padedanti atstatyti kuklumą. Kuklumas – yra paprasčiausias realizmas, gyvenimas realiame pasaulyje, teisingoje perspektyvoje. Malda neturi būti karštligiška, kupina susirūpinimo ir reikalavimų, bet lėta, Dievo buvimą įsisąmoninanti .
- Galite pasirinkti Dievą arba atsisakyti Jo. Atstumdami Dievą, atsisakote ir savo džiaugsmo – to džiaugsmo, į kurį kėsinasi nuodėmė. Nuodėmė sunaikina sielos ląsteles kaip narkotikai. Nuodėmė, dėl kurios nesigailima, sunaikina sielos gyvenimą.
Pagal P. Kreeft knygą „Kaip teisingai pasirinkti“ parengė D. Širkaitė
