Avinėlis

Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! (Evangelijos pagal Joną 1 skyriaus 29 eilutė). Šiuos žodžius pirmą kartą pasaulyje maždaug prieš du tūkstančius metų pasakė vienas trisdešimtmetis vyras, pamatęs ateinantį kitą jo amžiaus žmogų.

Kodėl jaunas vyras vadinamas avinėliu? Ir kodėl būtent avinėlis naikina pasaulio nuodėmę?

Norint nors kiek susigaudyti, tenka bent akimirką pažvelgti į vietą ir laikmetį, kai tai buvo pasakyta.

Pirmojo amžiaus Izraelis – tauta, kurioje iš kartos į kartą perduodamas pasakojimas, kaip Visagalis Dievas išvadavo jų protėvius iš vergijos. Šis pasakojimas leidžia aiškiau suprasti, kokią žinią perduoda žodžiai „Dievo avinėlis“.

Izraelitai vergavo Egipto karalystėje. Egiptiečiai juos engė. Jiems darėsi nepakeliamai sunku. Izraelitai ėmė šauktis savo tėvų Dievo. Į jų dejones buvo atsiliepta. Dievas išsirinko vieną iš jų – žmogų, vardu Mozė, ir jam vadovaujant išvedė izraelitus iš vergystės. Egipto karalius – faraonas ne iš karto sutiko išleisti vergų tautą. Dievas turėjo per Mozę padaryti daugybę ženklų, ištikdamas Egiptą įvairiomis bausmėmis. Paskutinė bausmė buvo pati baisiausia – vieną naktį Egipto žemėje turėjo mirti visi pirmagimiai. Bausmė būtų neapėjusi ir izraelitų, jeigu jie pagal Dievo nurodymą nebūtų savo namų durų staktų patepę avinėlio krauju.

Vėliau, jau išvesti iš vergystės ir įėję į Dievo jiems pažadėtąją žemę, izraelitai šventykloje turėjo aukoti avis, ožius ir jaučius už savo nuodėmes. Tai jie darė pagal Dievo nurodymą, kaip laikiną apeigą, nes gyvulių kraujas negali panaikinti žmonių nuodėmių ir tobulai sutaikyti juos su Dievu.

Mums nėra lengva sutikti su tiesa, jog Kūrėjas nustatė žmonių gyvenimo tvarką, ir kas ją peržengia, tas nusideda. Šiandien tai nemaloni žinia. Nuodėmė kaip raugas įsismelkė į mus, ir nė vienas pats iš tos vergystės nebegalime išsivaduoti. Tačiau yra Dievo Avinėlis – Viešpats Jėzus Kristus.

Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. <...> Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 ir 18 eilutės).