.jpg)
Paprasčiausia sutikti su evangelistu Luku ir patikėti jo užrašytu liudijimu. Jėzus Kristus prisikėlęs iš mirusiųjų buvo paimtas į dangų.
Tačiau paprastas pasitikėjimas ne visiems tinka. Daug kas pasakys, jog tai nerimta, tai pasakojimas naiviems žmonėms, graži legenda, kuri tarsi viską paaiškina, bet iš tiesų skirta lengvatikiams suvilioti. Buvo nukryžiuotas, mirė, trečią dieną prisikėlė iš numirusių, keturiasdešimt dienų rodėsi savo pasekėjams, pateikė jiems daugybę įrodymų, kad yra gyvas, ir tuomet buvo paimtas į dangų. O toliau lieka tik viską mačiusių pasekėjų pasakojimas. Nori tikėk, nori – ne. Tačiau jeigu netikėsi, pražūsi.
Mąstant, jog nebuvo nei prisikėlimo nei paėmimo dangun, galima sukurti įvairių sąmokslo teorijų. Pirmąją sugalvojo nuteisę Jėzų mirčiai Izraelio tautos vadovai. Jie paskleidė žinią, kad Jėzaus pasekėjai naktį išnešė iš kapo Jo kūną ir ėmė skelbti apie Jo prisikėlimą. Istorijos eigoje buvo pasiūlyta pačių įvairiausių versijų: vienos teigė, jog Kristaus mokiniai žemiškai papasakojo savo mistines patirtis, kitos – kad jie buvo gudrūs ir klastingi įtakos siekiantys apgavikai, o visi, kurie patikėjo papasakotais įvykiais, yra naivūs, ieško ypatingomis galiomis apdovanoto gelbėtojo ir nenori patys spręsti gyvenimo problemų.
Kokios įtakos ir naudos pasiekė pirmieji krikščionys, skelbę Jėzaus mirtį bei prisikėlimą? Ar jie labai praturtėjo, tapo įtakingi visuomenės veikėjai? Visi Kristaus apaštalai patyrė sunkius persekiojimus ir beveik visi mirė kankinių mirtimi.
Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskutiniąją vietą, tarsi mirčiai pasmerktiems. Mes tapome reginys pasauliui, angelams ir žmonėms. <...> Iki šios valandos alkstame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, be pastogės ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami – laiminame, persekiojami – kenčiame, piktžodžiaujami – maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 4 skyriaus 9 ir 11–13 eilutės).
Todėl dėmesingai įsiklausykime į evangelisto Luko liudijimą: Kai jie (apaštalai), akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų“ (Apaštalų darbų pirmojo skyriaus 10 ir 11 eilutės).
