Sapnas

Maždaug prieš dvidešimt penkerius metus vidutinio amžiaus moteris po to, kai ją aplankė dukterėčios, susapnavo jos pasaulėžiūrą pakeitusį sapną. Dukterėčių vizitas ją labai suerzino. Mergičkos įkliuvo į kažkokią „Tikėjimo žodžio“ sektą ir užsidegusios kalbėjo apie tikėjimą Jėzumi Kristumi. Teta pasipiktino giminaičių kalbomis. Ji buvo nominali katalikė ir manė, jog yra normali krikščionė, kurios nereikia agituoti jokioms sektantiškoms gyvojo Dievo paieškoms.

Tačiau kitą kartą apsilankiusias dukterėčias nustebino nelauktai malonus tetos santykis. Ji papasakojo vieną naktį matytą sapną:

Moteris gyveno mieste prie didelės sienos, kurios nei pradžios nei galo nesimatė. Jai ir visiems to miesto gyventojams visiškai nerūpėjo nei siena, nei kas yra kitoje jos pusėje. Tačiau ji tarsi pajuto, kad iš anapus sienos ją kviečia dukterėčios. Tai ją pastūmėjo nueiti prie sienos, kuri buvo visiškai aklina. Eidama palei ją, moteris vienoje vietoje aptiko plytos dydžio skylę, pro kurią galėjai pamatyti tai, kas yra anapus sienos. Pamatytas vaizdas ją apstulbino: tas pasaulis buvo spalvotas, o jie, pasirodo, patys to nesuvokdami gyveno pilkame. Tačiau pralįsti pro skylę sienoje nebuvo jokių galimybių. Moteris nusiminė, nes dabar jau panoro patekti anapus sienos, bet akivaizdžiai matė, kad būdama apkūni pro surastą skylę niekaip nepralįs. Nepralįstų, net jei būtų ir plonesnė.

Nuliūdusi ji ėjo pasieniu, vildamasi atrasti didesnę properšą. Savo nuostabai ir džiaugsmui, moteris rado tokią angą, pro kurią galėjo prasisprausti į spalvotąjį pasaulį anapus sienos. Tai buvo kryžiaus formos anga.

Moteris pabudo.

Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė. Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras. Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų (Evangelijos pagal Joną 10 skyriaus 7–10 eilutės).