Valdžia

Visi norime geros valdžios, tik skirtingai suprantame tą gerumą. Turbūt norėtume patys būti aukščiausia valdžia ir daryti tai, kas mums atrodo teisinga. Tačiau ar sugebėtume gyventi tik valdydami ir nebūdami niekam pavaldūs? Kai nėra aukštesnės valdžios, kuriai sutinkame paklusti, nelieka ir bendro gyvenimo. Žmonės, kurie niekam nėra pavaldūs, negali kartu gyventi. Jie pasmerkti klaidžioti po vieną, nes neturi jokio vadovo – ne tik žmogaus, bet ir bendrų gyvenimo taisyklių, sveiko proto. Juos valdo žemiausi kūno išlikimo instinktai.

Valdžios rinkimai – didelė atsakomybė. Kas brėš šalies gyvenimo kryptį? Į kieno rankas bus atiduoti galios svertai?

Ar rinkdami valdžią ir suteikdami jai įgaliojimus sutinkame būti jai pavaldūs? Pasitikėti jos sprendimais? O kam paklūstame patys, būdami valdžios rinkėjai? Kas nukreipia mūsų mintis ir nulemia pasirinkimus? Kokie troškimai mus valdo? Jei siekiame tik savo naudos, į valdžią išrinksime savanaudžius. Jei patys norėsime tik valdyti ir viešpatauti, išrinksime tironus.

Kaip turėtų atrodyti tobula valdžia?

Istorijos eigoje buvo daugybė įvairiausių valdovų ir begalė kovų dėl valdžios. Valdantieji visais laikais viešpatavo savo pavaldiniams. Mes visi linkę valdžią suprasti kaip viešpatavimą. Net Jėzaus Kristaus apaštalai taip mąstė. Jie nuolatos ginčijosi, kuris iš jų yra didžiausias.

Tačiau Jėzus juos mokė valdyti kitaip: Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais. Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas. Katras yra didesnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja (Evangelijos pagal Luką 22 skyriaus 25–27 eilutės).

Jėzus iš Nazareto aukščiausiuoju valdovu tapo tokiu būdu, kad galiausiai kiekvienas pripažins, jog Jis yra tikrasis Karalius: Tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats (Apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams 2 skyriaus 8–11 eilutės).
 
Gabrielius Lukošius
Bendrinti: