516 | 2016 02 08 | Gyvūnų "čipavimas"

Laba diena, man neduoda ramybės išėjęs įstatymas dėl gyvūnų „čipavimo“. Mes, krikščionys, juk žinome, kas  yra tas „čipavimas“. Nejaugi man, krikščionei, tinkama nešti ženklinti savo mylimą augintinį? Ar tai reikš mano pritarimą „čipavimui“? Kaip man elgtis? Dėkoju už atsakymą.

 
j., 27 metai, Vilnius
 

Laba diena, dėkui už klausimą. Aš galiu padėti jums pažiūrėti į Šventąjį Raštą, kas ten rašoma apie ženklus, bet nuspręsti, kaip pasielgti, teks pačiai. Tai priklauso nuo jūsų santykių su Dievu, ir tai bus jūsų tikėjimo veiksmas.

 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kad nuo 2016 metų sausio 1 dienos Lietuvos gyventojai privalo mikroschemomis ženklinti savo augintinius – šunis, kates, šeškus – ir registruoti juos Gyvūnų augintinių centre. Šis įstatymas sukėlė įvairių nuotaikų ir nuogąstavimų.

Pasak šio įstatymo projekto autorių, Lietuvoje priimtas įstatymas pirmą kartą tiesiogiai perkelia Lisabonos sutarties / Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį, kuriame pripažįstama, jog gyvūnai yra „juslios būtybės“ ir turi turėti jų gerovę reglamentuojantį įstatymą. Ir būtent šis gyvūnų ženklinimas („čipavimas“) bei jų registracija, turėtų padėti sumažinti beglobių gyvūnų skaičių, garantuojant jų gerovę ir apsaugant visuomenę nuo jų platinamų ligų, pvz., pasiutligės, nes savininkai bus priversti augintinius skiepyti. Be to, pagal įterptus „čipus“ bus galima nustatyti gyvūnų savininką ir atitinkamai imtis priemonių, jei jis nenorės prižiūrėti savo augintinių, jų neskiepys ir t. t. Iš esmės įstatymas skirtas gyvūnų gerovei stiprinti ir prižiūrėti bei efektyviau kontroliuoti gyvūnų šeimininkus.

Tokių implantų poveikis žmogaus ar gyvūno organizmui dar nėra iki galo ištirtas. Be to, žmonės bijo, kad per „čipą“ jie gali būti kontroliuojami ar sekami.

 

Kai kurie krikščionys mano, kad Apreiškimo knygoje minimas ženklas ir yra tas gyvūnams ar žmonėms (sergantiems kai kuriomis ligomis) implantuojamas „čipas“. Galbūt ir ne vienas tikintis atsidūrė pasirinkimo kryžkelėje: kaip jam pasielgti?

Kviečiu pasižiūrėti į pirminį šaltinį – Apreiškimo Jonui knygą.

Ir aš regėjau dar kitą žvėrį atslenkant nuo sausumos. Jis turėjo du ragus, panašius į Avinėlio, bet kalbėjo kaip slibinas. Jis naudojasi visa pirmojo žvėries galybe jo akivaizdoje ir verčia žemę bei jos gyventojus garbinti pirmąjį žvėrį, kurio mirštama žaizda užgijo. Jis daro didžius stebuklus, net, žmonėms matant, nuleisdina ugnį iš dangaus į žemę. Jis klaidina žemės gyventojus [nuostabiais] ženklais, kuriuos jam leista daryti žvėries akyse. Jis liepia žemės gyventojams padaryti atvaizdą žvėries, kuris gavo žaizdą nuo kalavijo, tačiau išgijo. Jam leista suteikti žvėries atvaizdui dvasią, kad žvėries atvaizdas imtų kalbėti, ir įsakyti, kad visi, kurie atsisakys pagarbinti žvėries atvaizdą, būtų žudomi. Jis verčia visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargdienius, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, kad niekas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo – žvėries vardo ar jo vardo skaičiaus. Čia slypi išmintis! Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiašdešimt šeši (Apr 13, 11–18).

Šioje ištraukoje kalbama apie žvėrį ir ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos. Tas žvėris – panašus į Avinėlį, naudojasi pirmojo žvėries galia, daro didžius stebuklus, klaidina gyventojus, verčia žemės gyventojus daryti žvėries atvaizdą, jį pagarbinti ir dar daugiau – verčia visus pasidaryti tokį ženklą.

Kas yra tas paslaptingas ženklas? Tekste apie jį sakoma, kad tai žvėries vardas arba jo vardo skaičius. Toliau apaštalas Jonas dar paaiškina: žvėries arba žmogaus skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši.

Turėkime minty, kad antikos pasaulyje skaičių nebuvo. Skaičių funkcijas atlikdavo raidės, pvz.: A – 1, B – 2, ir t. t. Ką reiškia skaičių 666? Egzistuoja daugybė hipotezių. Per istoriją buvo aiškinimų, kad tas skaičius žymi ir popiežių, ir Napoleoną, ir Liuterį, ir Hitlerį... Greičiausiai Jono užrašyta žinia yra užkoduota arba po tais skaičiais paslėptas to amžiaus krikščionims žinomas vardas. Tas skaičius galėjo reikšti imperatoriaus Nerono vardą arba kurio nors kito imperatoriaus vardą.

 

Toliau, Apreiškimo knygos 14 skyriuje, rašoma: Ir trečias angelas lydėjo juos, šaukdamas skardžiu balsu: „Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą bei priima ant savo kaktos ar rankos ženklą, tas gers Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto Jo rūstybės taurėje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų ir Avinėlio akivaizdoje. Jų kankinimo dūmai kils per amžių amžius, ir jie neturės atilsio nei dieną, nei naktį – tie, kurie garbina žvėrį bei jo atvaizdą ir ima jo vardo ženklą“ (Apr 14, 9–11).

Tie, kurie pagarbins žvėrį, bus nubausti kartu su šėtonu ir visais jo angelais. Tie, kurie nori laikytis Dievo įsakymų, kviečiami būti ištvermingi: Čia pasirodo šventųjų ištvermė, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo (Apr 14, 12).

Jonas regėjime dar matė sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio, kurie negarbino žvėries, nei jo atvaizdo, ir neėmė ženklo sau ant kaktos ar rankos. Jie atgijo ir viešpatavo su Kristumi tūkstantį metų (Apr 20, 4).

 

Ankstyvos krikščionybės laikais imperatorius buvo išleidęs įsakymą teigiantį, kad jis turi dievišką prigimtį, todėl visi privalo jį garbinti. Žmonės, kurie pagarbindavo imperatoriaus statulą ar jo garbei smilkydavo, gaudavo ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, o kurie atsisakydavo imperatorių pagarbinti, būdavo kankinami ar net žudomi.

Šis Jono minimas ženklas yra ir vieno žydų papročio parodija. Kai žydai melsdavosi, ant kairės rankos ir ant kaktos jie užsidėdavo filakterijas – mažus odinius maišelius su pergamentu, ant kurių būdavo užrašyti tekstai iš Penkiaknygės arba Toros (žr. Iš 13, 1–16; Įst 6, 4–9; 11, 13–21). Šie tekstai – tai Viešpaties nurodymai Izraeliui, kuriuos tauta turėjo vykdyti, ir žydų paklusnumas bylojo apie priklausomybę Dievui. Tai buvo kaip ženklas ant rankos arba kaktos.

 

Senovėje kartais šeimininko ženklu ženklindavo ir vergus, bet dažniausiai ženklindavo bėglius arba nusikaltusius. Toks ženklas vadinosi stigma.

Jei Jonas galvojo apie tokį ženklą, tai krikščionims norėjo pranešti, kad pagarbinęs žvėrį, parodai, kad esi jo nuosavybė.

Šiose Apreiškimo knygos tekstuose Jonas, minėdamas ženklą, mini ir žvėries pagarbinimą. Ženklas ir garbinimas susiję. Tai rodo lojalumą, priklausymą, paklusnumą žvėriui.

 

Šiandien „ženklas ant kaktos“ gali reikšti mąstymą, pasaulėžiūrą, kuri palaiko antikristišką elgseną, politiką, o „ženklas ant rankos“ gali reikšti tam tikrus Dievo įsakymams priešiškus žmogaus darbus ar elgesį.

 

Ar naminių gyvūnėlių „čipavimas“ reiškia paženklinimą tokia prasme? Biblija to nepasako, bet įspėja mus saugotis žvėries, antikristo garbinimo, t. y. Dievui priešiško mąstymo ir elgesio.

 

Kas yra antikristas? Tai tas, kuris priešinasi Kristui: Kiekviena dvasia, kuri neišpažįsta Jėzaus Kristaus kūne atėjusio, nėra iš Dievo. Tokia – iš antikristo, apie kurį girdėjote, kad jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje (1 Jn 5, 3).

 

 Baigiant, dar kartą norisi pabrėžti, kad Biblijoje ženklas ant rankos ar kaktos nurodo priklausymą vienam ar kitam šeimininkui, Dievui, Viešpačiui. Ženklas ant kaktos kalba apie mąstymą, kalbą, tam tikrą pasaulėžiūrą, o ženklas ant rankos kalba apie mūsų darbus ar elgesį. Savo mąstymu ir elgesiu parodome, kam iš tiesų priklausome ir ką garbiname.

 

Te Šventoji Dvasia padeda suprasti

 

Pastorius Darius Venslovas
Bendrinti: