.jpg)
Taigi dabar bijokite Viešpaties ir Jam tarnaukite nuoširdžiai ir ištikimai, pašalinkite dievus, kuriems tarnavo jūsų tėvai anapus upės ir Egipte. O jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, tai šiandien apsispręskite, kam norite tarnauti: dievams, kuriems tarnavo jūsų tėvai, gyvenusieji anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje gyvenate. Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui (Joz 24, 14-15).
„Pasaulio karas ir taika prasideda šeimoje“, – sakė Motina Teresė. Šeima, kurią įsteigė pats Dievas, sukurdamas vyrą ir moterį, kasdienio žmogaus gyvenimo pamatas. Jei šeimoje vyksta negeri dalykai, žmogaus gyvenimas griaunamas, šeimoje įgytos patirtys lydi žmogų visą gyvenimą. Ar šiandien esame tikri, kad vakarykštis konfliktas su tėvais, vaikais, artimaisiais, užgniaužęs mumyse troškimą atsiprašyti, susitaikyti ir atleisti vienas kitam rytoj netaps pasaulinio masto karu?..
Šių dienų pasaulį ištiko šeimos krizė. Žmogus mėgina įrodyti, kad Šventojo Rašto eilutės Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos (Pr 1, 27), ir todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu (Pr 2,24) tėra tik kažkieno pramanas, o ne tiesa. Pasaulį ištikusi šeimos krizė yra pati skaudžiausia lyginant su kitomis krizėmis. Statistika byloja, kad kasmet Lietuvoje išsiskiria daugiau negu 10 tūkstančių šeimų. O pasaulyje? Šiandien šeimos gyvenimas daugeliu atveju yra visiškai pakrikęs. Daug vaikų tampa betėviai ir benamiai. Kasmet iširusių šeimų daugėja, ir nepastebime jokių požymių, kad padėtis pasikeis.
O juk viskas prasidėjo taip gerai! Prisiminkime Edeną – sodą, kuriame Dievas apgyvendino pirmuosius žmones Adomą ir Ievą. Tačiau pirmųjų žmonių nepaklusnumas dangiškajam Tėvui, jų melas, gėda, baimė, priekaištai, nepasitikėjimas atvedė juos į dvasinę mirtį – prasidėjo irimo procesas. Nedėkingumas Dievui už mažus ir didelius dalykus vedė žmones į užsispyrimą, piktumą, jie pradėjo nebeklausyti ir nebegirdėti vienas kito. Meilė, kuri turėjo būti kantri ir maloni, nepavydi, nesigirianti ir neišpuikstanti, nesielgianti nepadoriai, neieškanti savo naudos, nepasiduodanti piktumui, nemąstanti piktai, nesidžiaugianti neteisybe, besidžiaugianti tiesa, visa pakenčianti, visa tikinti, viskuo besivilianti ir visa ištverianti, meilė niekada nesibaigianti (plg 1Kor13,4-8), atšalo ir ramybė pasitraukė iš namų. Žmonės tapo paklydusiais ir netikusiais; nedarantys gera. Jų gerklė - atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose. Jų burna pilna keiksmų ir kartumo, jų kojos eiklios kraujo pralieti, jų keliuose griuvimas ir vargas. Jie nepažino taikos kelio, ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė (plg Rom 3,12-18). Taigi, šeimoje nebeliko vietos Dievo Dvasiai. O jeigu Jėzus Kristus nėra aukščiau virš visko, tai laimi nuodėmė ir netikėjimas. Šėtonas visose vietose ima viršų. Tampa tuščia ir šalta…
Nors kieme stovi prabangios mašinos, o namai pilni brangių baldų, krištolinių servizų, gražių paveikslų, minkštų kilimų, juose nėra šilumos. Ar tokie yra tavo namai?
Net iš pačios giliausios šeimos krizės yra takelis, yra išeitis. Jos vardas – Jėzus Kristus. Šiandien kaip niekad reikia šeimų, kuriose Dievas užimtų aukščiausią vietą, šeimų, kuriose būtų skaitomas Dievo žodis, meldžiamasi, giedama ir kalbama apie Dievą. Šiandien reikia namų, pilnų Dievo, tarpusavio meilės ir jaukumo, kuriuose būtų gera gyventi. Reikia krikščioniškų šeimų! Ar esi tas, kuriam buvo pasakyta: „Ar tu vis dar laikaisi savo ištikimybės? Išsižadėk savo Jėzaus“ (plg Job 2, 9)? O gal tas, kuriam kategoriškai buvo pasakyta, kad „niekas šiuose namuose nekalbės apie Dievą“? Neišsigąsk, broli ar sese! Tik tikėk! ...aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui (Jozuės 24,15).
