„Eik“. Apie besąlygišką susitapatinimą

Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane“ (Mk10,21)

 

Turtingas jaunuolis buvo užvaldytas tobulybės troškimo. Pamatęs Jėzų, jis panoro būti kaip Jis. Mūsų Viešpats, pašaukdamas mokinį, asmeninio šventumo niekuomet neiškelia aukščiau viso kito. Pirmiausia Jėzui rūpi visiškas mano teisės į save sunaikinimas ir mano susitapatinimas su Juo, tai reiškia, kad mano santykio su Juo netrikdys jokie kiti santykiai. Luko 14, 26 kalba ne apie išganymą ar šventėjimą, bet apie besąlygišką susitapatinimą su Jėzumi Kristumi. Tik nedaugelis mūsų iš tiesų žino, ką reiškia „eik“, kalbant apie besąlygišką susitapatinimą, savęs apleidimą ir pasidavimą Jėzui.
„Jėzus meiliai pažvelgė į jį...“ (Mk 10,21). Šis Jėzaus žvilgsnis pareikalaus, kad tavo širdis amžiams nutrauktų bet kokį prisirišimą prie kito žmogaus ar kokio dalyko. Ar Jėzus kada šitaip pažvelgė į tave? Šis Jėzaus žvilgsnis perkeičia, įsismelkia ir patraukia. Dievui tampi švelnus ir sukalbamas, kai Viešpats taip į tave pažvelgia. Jei esi atšiaurus ir priešiškas, primygtinai besilaikąs savo ir visuomet įsitikinęs, kad kitas žmogus yra labiau linkęs klysti negu tu, tuomet tavo gyvenime esama ištisų plotų, kurių nėra perkeitęs Jėzaus žvilgsnis.
„Vieno dalyko tau trūksta...“. Žvelgiant iš Jėzaus perspektyvos, vienintelis geras dalykas yra vienovė su Juo, kai niekas tarp jūsų neįsiterpia.
„parduok viską, ką turi...“. Turiu nusižeminti tiek, kad būčiau tiesiog žmogus. Privalau atsižadėti visokio turto – ne išganymo labui (nes žmogų išgano vienintelis dalykas – visiškas pasikliovimas Jėzumi Kristumi), bet kad sekčiau paskui Jėzų. „ateik... ir sek paskui mane“.
 Eik keliu, kuriuo ėjo Jis.

 

Osvald Chambers

Bendrinti: