.jpg)
Nuo tada, kai ši knyga pasirodė pirmą kartą, Dvasinio gyvenimo pratybos padėjo tūkstančiams krikščionių išgyventi dvasinio gyvenimo gelmes, kurios teikia džiaugsmą, ramybę ir padeda geriau suvokti bei patirti Dievą.
Atsivertęs šią knygą, skaitytojas susipažins su tokiomis vidinėmis dvasinio gyvenimo pratybomis, kaip malda ir meditacija, išorinėmis paprastumo pratybomis, o ir džiaugsmu – bendro dvasinio gyvenimo disciplina. Autorius pateikia daugybę pavyzdžių, kaip šios pratybos gali įsilieti į kasdienybę bei ištiesti pagalbos ranką, kai žengiame link vidinių pasikeitimų ir laisvės nuo „kaustančio vergavimo savanaudiškumui ir baimei“. Meditacija, pasninkas, mokymasis, vienuma, klusnumas, tarnystė, išpažintis, šlovinimas ir Dvasios vedimas – visi jie padeda atsikratyti lėkštų įpročių ir žengti į Dievo artumą.
Fosteris dalijasi įžvalga, kaip biblinis paprastumas (jei tik jį teisingai suvokiame ir taikome praktikoje) vidiniam ir išoriniam gyvenimui teikia pasitenkinimą ir pusiausvyrą bei padeda priimti Dievo dovanas, kuriomis galime dalytis su kitais. Čia rasite ir autoriaus mintis apie džiaugsmą, matyt, labiausiai pamirštą dvasinio gyvenimo discipliną, kuri perteikia gyvenimo su Kristumi esmę. Dvasinio gyvenimo pratybos visus krikščionis padrąsins žengti maldos ir dvasinio augimo keliu.
Knygos vertėjo žodis
Ilgai svarsčiau, kaip reikėtų išversti knygos Spiritual Disciplines pavadinimą. Pažodžiui būtų Dvasinės disciplinos. Na, iš tiesų, disciplinos – kaip studijose. Disciplinos lyg atskiros kryptys, kurias galima nagrinėti, kurių galima mokytis. Bet čia – daug daugiau nei teorija.
O gal omenyje turima disciplina kaip kūno pažabojimas asketine prasme? Tam tikra prasme, taip. Jos reikalauja nuolatinių pastangų kasdien, kol tampa įpročiais. O kai tampa, reikia pastangų nepamiršti, dėl ko visa tai darome, neužmiršti prasmės.
Beje, jei asketizmas jums svetimas, galvokite apie jį kaip apie auklybos sinonimą. Augindami vaiką tėvai jam padeda pasirinkti tinkamų sprendimų. Kartais šie neatrodo labai patrauklūs, bet tikėtina, kad dažniausiai jie veda geru keliu. Taip ir disciplina. Ji kaip tas mokslas patarlėje: karčiom šaknim, bet saldžiavaisis. Juk ir mokytis reikia disciplinos, drausmės. Taigi tą tėvų auklybos aspektą, viliuosi, irgi įskaitysite į pavadinimo reikšmę.
Tačiau ir tuo viskas nesibaigia. Galbūt disciplinas galėtų pakeisti žodis pratybos. Iš tiesų, autoriaus išdėstytos disciplinos reikalauja pratybų. Tai – ne sausa teorija. Šie dalykai turi veikti, paruošti mus gyvenimui. Gal vienas trūkumas tėra – pratybos turi dar vieną reikšmę, kuri gali klaidinti. Atrodytų, pratybų laikotarpis, kai mokomės gyventi kitaip – lyg gyvenimo preliudas. Žinoma, mūsų atveju tai netinka. Net ir mokydamiesi jau gyvename. Gerai tik, kad gyvenimas (o gal, veikiau, pats Dievas mūsų gyvenime) leidžia mokytis ir klysti, kad išmoktume gyventi. Tai – ne gyvenimas prieš gyvenimą, o brendimas. Taigi pratybos veda mus į brandą.
Galimas dar vienas vertimo variantas – dvasinės praktikos. Be abejonės, tai ne autoriaus išrasti dalykai. Tai disciplinos, pratybos, praktikos, kurios pas mus ateina iš amžių glūdumos. Kai kurios, kaip matysime, pralenkia netgi krikščionybės ar judaizmo ribas. Tai – beñdros praktikos, kurių išmokome iš praeities kartų.
Vis dėl to, nors visus šiuos žodžius sutiksite skaitydami autoriaus mintis, rinkdamasis pavadinimą apsistoju prie termino Dvasinės pratybos, nes, mano manymu, nors ir neperteikdamas visų angliškojo originalo aspektų, lietuvio ausiai (ir akiai) jis turėtų skambėti (atrodyti) geriausiai.
Kunigo Tomo Šerno mintys apie knygą:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-05-kun-tomas-sernas-dvasines-pratybos/88957
Knygą „Dvasinės pratybos“ galite įsigyti http://elknygynas.lt/produktas/richard-j-foster-dvasines-pratybos/
