Devynios puikios kalėdinės idėjos

Tradicijos mums primena, jog norint sukurti ar atstatyti santykius, kartais reikia sustoti ir atsikvėpti nuo įtempto gyvenimo ritmo.

Vaikai sudarė pasiruošimo Kalėdoms darbų sąrašą. Tada Danas paklausė: Kodėl, jūsų nuomone, Gafnių šeima laikosi šių tradicijų? Su keturmečiu sūnumi Joeliu užsimezgė dialogas.

– Kaip tau atrodo, kodėl mes švenčiame Kalėdas? – paklausė Danas.

– Nes Dievui reikia eglutės ir... dovanų, – atsakė Joelis.

  • O kodėl, tavo manymu, mes uždegame žvakutes?

Joelis buvo įsitikinęs, kad žino atsakymą ir į šį klausimą:

– Na, nes dingsta elektra.

– O kodėl artėjant Kalėdoms papuošiame ir namą? – vėl paklausė Danas.

– Kad ant namo nebūtų sniego, – atsakė Joelis. – Nes jei ant stogo bus sniego, kai tvirtinsim papuošimus, mes nuslysim!

Kodėl kalėdinės tradicijos tokios svarbios?

Keturmečio vaiko logika galbūt kelia juoką, bet iš tiesų Joelio atsakymai įkvepia pamąstyti apie Kalėdų laikotarpio tradicijas, kurių daugelis iš mūsų laikomės – šventinius pietus, papuošimus, dovanas... Galbūt prie šių tradicijų galima pridėti ir kitų, suteiksiančių šventėms prasmės ir nukreipsiančių visą dėmesį į Kristų.

Puoselėti šeimos tradicijas labai naudinga – jos suburia draugėn visą šeimą. Žinoma, tradicijos reikalauja laiko ir atsidavimo. Šis laikas drauge padeda sukurti naujų prisiminimų, tuo pat metu nepamirštant ir praeities. Tradicijos primena, jog norint sukurti ar atstatyti santykius, kartais reikia sustoti ir atsikvėpti nuo įtempto gyvenimo ritmo.

Labiausiai tradicijos paveikia vaikus. „Vaikai mėgsta ritualus, – sako Santuokos ir šeimos terapijos klinikos Niujorke direktoriaus pavaduotojas, filosofijos mokslų daktaras Martinas V. Cohenas. – Darydami tai, kas jungia, vienija šeimą, padeda pritapti, vaikai išgyvena saugumą ir paguodą. Ritualai juos žavi meniškai, dvasiškai ir emociškai.“

Šventės vaikams dažnai atima žadą, jie suvokia, kokia svarbi yra šeimos bendrystė, o kartu ir Kristus –  norisi švęsti Jo didybę.

Tradicijos kuria iš kartos į kartą perduodamą palikimą. Tai puikus būdas perteikti šeimos vertybes vaikams, kurie laikui atėjus perduos jas savo vaikams ir t. t. Visai kaip Dievas įsakė žydams Pakartoto Įstatymo knygoje: Įsidėkite šiuos žodžius į savo širdį ir sielą, nešiokite juos kaip ženklą ant rankų ir ant kaktos. Mokykite jų savo vaikus, kalbėkite apie juos, sėdėdami namuose, eidami keliu, guldami ir keldamiesi. Užrašykite juos ant savo namų durų staktų ir ant vartų (Įst 11, 18–20).

Tradicijas galima panaudoti ir kaip būdą ateities kartoms perduoti papročius ir tikėjimo istorijas. Vaikams mėgaujantis šviežių eglių, šventinių patiekalų kvapais ir kalėdinių giesmių melodijomis, tėvai turėtų jiems priminti šių tradicijų reikšmę: ištisus metus žaliuojanti eglė primena kryžių ir niekada nesibaigiantį Kristaus gyvenimą, o kalėdinių giesmių melodijos skelbia didį džiaugsmą.

Tradicijose galima įžvelgti daug simbolių. Turbūt svarbiausias krikščioniškų tradicijų tikslas yra priminti mums apie patį Kristų. Akivaizdžiausiai tai pasireiškia laužant duoną. Evangelijos pagal Luką 22 skyriaus 19 eilutėje skaitome, kaip Jėzus su mokiniais pirmą kartą laužo duoną ir Jėzus ištaria: „Tai darykite mano atminimui.“

Kaip ši, taip ir Kalėdų tradicijos mums primena apie Kristų. Prakartėlė primena, kad Dievas atėjo į šį pasaulį žmogaus pavidalu, kad nuplautų mūsų nuodėmes. Dovanos tarsi atkartoja trijų išminčių, atėjusių pagarbinti kūdikėlį Jėzų, istoriją.

Tai gali skambėti keistai, bet pasakysiu: Kalėdų tradicijos neturi būti... tradiciškos. Jūs galite atrasti naujų veiklų, kurios įprasmins jūsų šventes ir kurs jūsų šeimos palikimą. Galbūt jūs kilę iš netikinčios šeimos ir niekada neturėjote krikščioniškomis vertybėmis paremtų tradicijų, o gal pastebėjote, kad dabartinės tradicijos jūsų šeimai neturi jokios reikšmės... Tad siūlome jums keletą idėjų. Vienas idėjas pasufleravo organizacija FamilyLife, kitas pateikė skaitytojai.

1. Šventines dekoracijas panaudokite kaip priemonę papasakoti apie Kristaus gyvenimą. Kalėdų šventė yra evangelijose aprašytos istorijos dalis: Dievas atėjo į pasaulį kaip žmogus Jėzus, kad taptų tobula auka už mūsų nuodėmes. Jėzaus gimimas yra Dievo malonės ir meilės žmonėms ženklas. Kalėdiniu laikotarpiu paprastai pabrėžiamas Jėzaus gimimas, tačiau papuošimai gali priminti ir apie Jo gyvenimą žemėje. Prie įprastų dekoracijų (prakartėlės, angelų, žvaigždžių) panaudokite ir kitokių. Jėzus evangelijose vadinamas Dievo Avinėliu, Liūtu, Karaliumi, Vynmedžiu, pasaulio Šviesa... Tad galima įsigyti ar patiems pasigaminti  papuošimus, kurie atskleistų Kristaus charakterį ir tai, kodėl Jis atėjo gyventi tarp mūsų. Tokius papuošimus galima panaudoti ir sekmadieninėje mokykloje ar švenčiant Kalėdas su kaimynais – galbūt primintos istorijos sujaudins jų širdis.

2. Atiduokite savo pietus. Kalėdiniu laikotarpiu maistui skiriamas itin didelis dėmesys. Apsispręskite šiais metais savaitę prieš Kalėdas bent vienus savo pietus atiduoti vargšams, alkaniems ar dvasiškai pražuvusiems. Melskitės už tuos žmones.

3.  Pažiūrėkite filmą apie Kristaus gyvenimą. Yra daugybė gerų filmų apie Jėzaus gimimą, gyvenimą ir mirtį. Rekomenduojame filmus „Jėzus iš Nazareto“, „Jėzus“, o suaugusiųjų auditorijai – „Kristaus kančia“. Jei norite pamatyti Jėzaus istoriją kitu kampu, pažiūrėkite filmą „Ben Huras“: filmas prasideda Jėzaus gimimu ir baigiasi Jo mirtimi, bet pasakoja istoriją apie vyrą, kurio gyvenimą pakeitė Jėzaus meilė ir atleidimas.

Žiūrėdami filmus, nukreipiančius dėmesį į mažai akcentuotus Jėzaus gyvenimo aspektus, į Kalėdų ir Kristaus gimimo šventimą pažvelgsite iš kitos perspektyvos. Tai gali būti puiki proga papasakoti vaikams, kodėl Kristus turėjo ateiti į pasaulį gimdamas kaip vaikas.

  1. Šeimos rate ar draugų būryje papasakokite apie Dievo veikimą jūsų gyvenime. Ar kada nors pasakojote vaikams savo išgelbėjimo istoriją? O sutuoktiniui? Išnaudokite laiką, kurį per atostogas leidžiate su šeima, pasidalindami asmeniniais pasakojimais apie tikėjimą, atpirkimą ir pakeistą gyvenimą. Taip pat prisiminkite praėjusius metus ir tai, kaip per tuos metus augo jūsų asmeninis ir jūsų šeimos tikėjimas.

5. Su gimtadieniu, Jėzau! Nemažai skaitytojų pasiūlė skirtingus šios idėjos variantus. Viena skaitytoja rašė: „Su vyru esame nusprendę Kūčių vakarą Kristaus gimimą švęsti su dviem savo berniukais (trejų ir penkerių metų). Advento vainike uždegame Kristaus žvakę, tėvelis paskaito skyrių iš Biblijos apie Jėzaus gimimą ir visi drauge vakarieniaujame. Po to valgome Jėzaus gimtadienio tortą: šokoladinis tortas simbolizuoja nuodėmę, vyšnių įdaras – Jėzaus kraują, o baltas glajus – mūsų naują gyvenimą Kristuje.“

6. Kilnojama prakartėlė. Štai kitos skaitytojos mintys: „Viena mūsų Advento tradicijų yra prakartėlės statulėlių išdėliojimas visuose namuose. Tuščios ėdžios padedamos po eglute. Artėjant Kalėdoms, statulėlės perkeliamos vis arčiau ėdžių. Kalėdų rytą mūsų vaikai visų pirma išvynioja kūdikėlio Jėzaus statulėlę – taip jiems primename, kad Jėzus yra geriausia dovana, kokią tik galėtume gauti!“

7. Trijų išminčių dovanos. „Mąstydama apie naujas tradicijų idėjas mūsų šeimai, norėjau atkreipti dėmesį į dovanas, – rašo skaitytoja. – Radau seną kvepalų buteliuką, kurį su vaikais apvyniojome spalvotu tampomu popieriumi – tai bus išminčių Jėzui atneštų smilkalų simbolis. Paėmiau keletą prieskonių (nesmulkintų gvazdikėlių ir cinamono lazdelių), suvyniojau juos į žalią tampomą popierių ir aprišau kaspinu – tai miros simbolis. Taip pat radau auksinių rutuliukų girliandą (tokių yra bet kuriame prekybos centre), įvyniojau ją į blizgantį tampomą popierių ir surišau kaspinu – tai Jėzui atnešto aukso simbolis. Visas šias dovanėles sudėjau į labai gražų auksinį krepšį. Ten įdėjau ir atviruką, ant kurio užrašiau eilutes iš Evangelijos pagal Matą (Mt 2, 1–12), pasakojančias trijų išminčių istoriją.

Kiekvienais metais Kūčių vakarą einame į bažnyčią, o grįžę namo vaikai, prieš eidami miegoti, gali išpakuoti tris dovanas. Visa šeima kartu skaitome Raštą ir vieną po kitos išvyniojame dovanas. Kalbamės, koks svarbus yra Jėzaus gimimas, akcentuojame, kad Jis gimė dėl mūsų. Tai ir yra priežastis, kodėl mes gauname dovanas. Vaikų paklausiau: „Negi ne nuostabu, kad šiandien Jėzaus gimtadienis, bet Jis mums atiduoda visas savo dovanas?“ Dabar mano vaikai jau paaugliai, bet žinau, jog jie vis dar norės per Kūčias išvynioti tas tris ypatingas dovanas po mūsų Kalėdų eglute.“

8. Šeimos susibūrimas. Štai ką rašė kita skaitytoja: „Namus Kalėdoms mes puošiame tradiciškai: eglutė, lemputės, dovanos ir t. t. Vienais metais man gimė mintis atkreipti dėmesį į dvasinę Kalėdų prasmę. Susirinkę švęsti Kalėdų, vakarą pradedame apžiūrėdami ir įsigilindami į papuošimų prasmę bei tai, ką jie simbolizuoja: lemputės simbolizuoja Jėzų, kuris yra pasaulio Šviesa, eglutė – kryžių, o dovanos – Dievo dovaną mums. Augant mūsų vaikams, kiekvienais metais tie susibūrimai tampa vis prasmingesni.“

9. Kietos grindys. Tai dar viena skaitytojų pasiūlyta idėja: „Mes suprantame, kad Marijai, Juozapui ir Jėzui pirmosios Kalėdos nebuvo lengvos, ir norime to nepamiršti. Kiekvienais metais, švęsdami Kūčias mes atsisakome lovų ir visi miegame ant grindų – norime suprasti, ką turėjo patirti Marija ir Juozapas. Mūsų vaikai dar pakankamai maži, todėl toks miegojimas jiems pramoga, bet mūsų seni kaulai jaučia grindų kietumą. Kiekvienais metais vaikai vis daugiau supranta, kaip aukojosi Marija ir Juozapas, ir visa šeima mėgaujamės jaukiu, drauge praleistu laiku.“

Pagal http://www.familylife.com

paruošė Marija Valatkaitė

Bendrinti: