Draugų laukti verta

Viskas prasidėjo mums su vyru supratus, kad Dievas ragina mus persikelti į naują miestą ir lankyti naują bažnyčią. Susijaudinimą, lūkesčius, viltis patirti kažką naujo šiek tiek temdė nežinomybės baimė, nors  buvo ir įdomu, ką Dievas yra mums paruošęs. Kai apnikdavo abejonės, vienas kitam kartodavome Evangelijos pagal Morkų eilutes: Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir Evangelijos ir kuris jau dabar, šiuo metu negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiuje – amžinojo gyvenimo (Mk 10, 29–30).

Šie Jėzaus žodžiai primindavo mums Dievo pažadus, duotus tiems, kurie ištikimi Jo pašaukimui.

O kaip draugai?

Įsisukusi į persikraustymo sūkurį (dėžių pakavimas, naujo namo paieškos), vieną dieną staiga suvokiau, kad savo draugių į dėžes supakuoti negaliu. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nekilo dvejonių. Tos moterys prižiūrėjo mano vaikus, su kuriomis po kelias valandas sėdėdavome parke, kol vaikai lakstydavo, ar  žaisdavome žodžių žaidimus. Tos moterys buvo mano draugės. Ar Evangelijos pagal Morkų 10-ame skyriuje užrašytas pažadas tinka ir kalbant apie draugus? Juk aš esu moteris ir man reikia bendravimo. Ar Dievui rūpi mano širdies troškimas turėti artimų draugių?

Galiu tvirtai pasakyti, kad Dievui rūpėjo ir rūpi mano poreikis turėti draugų, tačiau jis buvo atsakytas ne iš karto. Kai persikraustėme, dar ilgokai jaučiausi vieniša. Mano vyras dažnai išvykdavo, moterys naujoje bažnyčioje, kurią pradėjome lankyti, buvo užsiėmusios, ir man vis iškildavo klausimas: Ar aš kada nors vėl turėsiu artimų draugių?

Pamenu, kaip klausiau Dievo, ar yra bent viena moteris, kuri norėtų su manimi retkarčiais išgerti puodelį kavos. Atrodė, lyg būtų nuskambėjęs atsakymas: „Dar ne.“ Laukti buvo nepaprastai sunku, bet... verta.

Kai suskambo skambutis

Atrodė, kad būčiau laukusi amžinybę... Laimei, turėjau seną gerą draugę, kuri aplankydavo mane, nepaisydama atstumo. Tai suteikdavo vilties ir primindavo, kad draugai nebūtinai turi gyventi toje pačioje vietovėje. Ir šiandien mes vis dar esame draugės, užtariame viena kitą maldose, kartu verkiame ir džiaugiamės, retkarčiais drauge išgeriame po puodelį kavos ar netgi pažaidžiame žodžių žaidimą. Tai, žinoma, padėjo, bet neatrodė kaip ilgalaikis atsakymas į mano maldas.

Tačiau vieną dieną suskambo skambutis. „Ar norėtum prisijungti prie mūsų „gimtadienių grupės“? Mes renkamės ne itin dažnai, bet kartu švenčiame gimtadienius... Pagalvojome, kad gal ir tu norėtum prisijungti?“

„Ar norėčiau prisijungti?“ – pamenu, kaip laikiau ragelį ir mano skruostais riedėjo ašaros. Kas galėjo žinoti, kad taip susiburs grupelė moterų, kurios iki šios dienos du kartus per mėnesį drauge geria kavą? Koks puikus Dievo atsakymas!

Visgi, ko iš šios situacijos aš išmokau apie draugystę? Ir kaip Dievas mane drąsino?

Noriu pasidalyti penkiais savo atradimais, belaukiant, kol atsiras draugių, kuriuos taikyčiau bet kokiomis aplinkybėmis.

1. Nebijokite rizikuoti

Daugelį kartų aš nenorėjau eiti į tą kavinę, tačiau ten nuėjusi visuomet džiaugiausi ir dėkojau Dievui. Dievas atveda naujus žmones į mūsų gyvenimą pačiu tinkamiausiu metu. Tas naujai sutiktas žmogus gali tapti viso gyvenimo draugu, su kuriuo atrasi naujas erdves ir gelmes, o gal su juo tik išgersi puodelį kavos. Tačiau bet kuriuo atveju – tai Dievas mus suveda, kad praturtintų mūsų gyvenimą – mus padrąsintų, o gal mestų iššūkį. Jei nerizikuosime, galime nepatirti šiltos draugystės.

2. Nekreipkite dėmesio į amžių

Turėti įvairaus amžiaus draugų – puiki dovana. Esu dėkinga už visas moteris savo gyvenime, nesvarbu, kokio amžiaus jos būtų. Kartais man reikia jaunesnės kartos pastebėtų įžvalgų, o kartais daugiau patirties turinčiųjų patarimų.

3. Mąstykite plačiau

Mes visi esame linkę įsivaizduoti, kur mes galime susirasti draugų. Mano patarimas jums: atverkite akis ir širdis. Biblioteka, mokykla, bažnyčia, mokymosi namuose grupelės... Dar – parduotuvė ir parkas... Ir tai vos kelios vietos, kuriose Dievas suvedė su moterimis, kurios tapo man brangiomis draugėmis. Kur Jis gali su naujais draugais suvesti jus?

4. Būkite draugiška

Kažkas yra pasakęs: „Turėti draugų reikia daug pastangų.“ Tai gali būti tiesa, bet dėl to verta stengtis. Amžių patirtis byloja, kad norėdamas turėti draugų pats turi būti draugu. Dažnai tenka imtis iniciatyvos ir pirmam žengti žingsnį draugystės link, o ne laukti kol tas kitas žengs tą žingsnį į mūsų pusę. Kas nors juk turi žengti pirmąjį žingsnį. O tapus draugais aplanko neįkainojamas, nepaprastas džiaugsmas.

5. Pasitikėkite Dievu

Nepaprastai svarbu tikėti, kad Dievas turi tau ir tavo draugystei tobulą planą. Jis sukūrė mus taip, kad mums trūksta bendrystės, tad ar mes pasitikėsime Juo, kad Jis ir atsakys į šį mūsų poreikį turėti draugių? Aš tikiu, kad Jis tikrai tuo pasirūpins, nors galbūt tai bus kitaip, nei mes tai įsivaizduojame...

Galbūt ta draugė, kurios jūs trokštate, kaip tik dabar meldžia Dievo padėti jai susirasti naujų draugių. Niekada nepraraskite vilties. Tikėkite, kad Dievas padarys savo darbą jūsų gyvenime atvesdamas tinkamą žmogų ar net kelis pačiu tinkamiausiu, Jo numatytu laiku.

http://www.desiringgod.org

vertė Raimonda Jašinauskienė

Bendrinti: