Floristės Žanos patarimai

Žana Damauskienė – kūrybinga asmenybė. Daugiau nei 10 metų ji dirbo floriste gėlių parduotuvėje, o šiuo metu užsiima platesne veikla – rūpinasi apželdinimu: planuoja, kuria, tvarko kraštovaizdį. Kai atsiranda su floristika susijusių įdomių pasiūlymų, ji mielai imasi tokių darbų – šiandien ji daro dideles puokštes, kuriose būna ne 50 ar 100, bet 800 ir daugiau žiedų. „Kartais tenka dirbti dideliuose, reprezentaciniuose renginiuose – tai man patinka, – sako Žana. – Aš padedu floristui Mantui Petruškevičiui paruošti didelius, šventinius užsakymus – jis tiesiog pasikviečia mane padėti. Manto puokštės yra prabangios, išskirtinės, jis naudoja labai daug žiedų. Turbūt kiekvieno floristo svajonė padirbėti su tokiais dideliais kiekiais gėlių. Juk kuo daugiau gėlių, tuo gražiau. (Gaila, kad neturiu profesionalių nuotraukų iš tokių renginių.)
Kartais su landšafto dizainere Renata Mikailionyte darome ne tik puokštes, bet floristiškai apipavidaliname ir tam tikras interjero detales, pavyzdžiui, šviestuvus ar pan. Kartais tenka ruošti, apipavidalinti ir reklaminius stendus – neseniai Nacionalinėje galerijoje buvo aviacijai skirta paroda, kur su Renata iš neskintų gėlių sukūrėme Vilniaus oro uosto stendą. O prieš porą metų Vilniaus PC „Panoramoje“ buvo rengiamos Brazilijos dienos – tad darėme vėliavą iš augalų. Brazilijos vėliava gana spalvinga: ją sudaro balta, žalia, mėlyna, geltona spalvos. Mes panaudojome ir vaisius, ir daržoves (agurkus, citrinas), ir, žinoma, gėles. Buvo labai įdomu.“

Paklausta, kaip gimė troškimas dirbti su gėlėmis, Žana svarsto, kad greičiausiai šis noras gimė dar vaikystėje. Ji pasakoja: „Šalia mūsų mokyklos buvo labai graži gėlių parduotuvė. Nepraeidavau pro šalį, užeidavau pasigrožėti, kartais nusipirkti gėlių. Tuomet, sovietmečiu, net neleidau sau pasvajoti, kad galėčiau būti gėlininke, nes gėlininkų ir gėlių parduotuvių tuo metu buvo mažai... Manau, kad kūrybiškumą įdiegė tėvai – mano mama buvo siuvėja, ji neskubėdavo pirkti naujų daiktų, mieliau pati ką nors gražaus pasiūdavo, ką nors gardaus pagamindavo... Manau, kad įtakos turi ir vieta, kur augi. O augau aš Vilniuje, labai gražioje vietoje, – Antakalnyje, netoli kapinių. Man gražios net tos Antakalnio kapinės – jos kitokios nei kitur.

Vėliau gimė troškimas mokytis floristikos. Norėjau ne tik baigti kursus, bet rimtai pasimokyti, tapti gera specialiste. Man keista, kai gėlių pardavėjai net gėlių pavadinimų nežino... Gaila, kad tokių atvejų gan dažnai pasitaiko... Visų pirma reikia gėles pažinti: žinoti, kaip augalas vadinasi (lietuviškai ir lotyniškai), kaip ir kur jis auga, kada jį reikia persodinti, ar jis mėgta būti persodinamas, kaip jis laikosi... Žinoma, gėlių gyvenimas nėra toks gilus kaip žmonių, bet reikia domėtis...“ 


Nors Žana su šeima gyvena sodyboje, tačiau laiko kūrybai čia lieka nedaug.

„Didelių želdynų mūsų sodyboje nėra. Paprastai mano gėlynai skirti kokiems nors augalams atgaivinti arba tikslingai užauginti (tarkim, vestuvėms ar kokiam kitam renginiui). Tad mano gėlyne augalai ilgai neužsibūna... Grįžus namo norisi su vaikais dviračiais pasivažinėti ar su arkliais pajodinėti, tad aplinkai puoselėti nebėra laiko (šiuo metu Damauskų šeima prižiūri 13 žirgų – red. past.).
Žinoma, kadangi gyvenu kaime, tad bijūnų, irisų, vilkdalgių, įvairių smilgų tikrai turiu... Dažniau renkuosi daugiamečius augalus, tinkančius kaimui, vienkiemiui, kas nereikalauja daug priežiūros.
Man patinka įvairios gėlės, bet ne visos tinka... Nors kartais vis tiek nusiperku ir tų, kurios nelabai tinka, bet man labai patinka...“

 

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Netrukus švęsime Motinos dieną, tad ta proga paprašėme Žanos patarti, kaip pradžiuginti mamas.

Puokštės Mamos dienai:

  • Puokštė visuomet atspindi metų laiką. Kai kuriu puokštes, siekiu, kad jos būtų ne tik dekoratyvios, bet noriu „įtraukti“ ir dalelę gamtos. Jei puokštę kuriu pavasarį, norisi įdėti ir sprogstančių šakelių, vasarą visuomet norisi ir mūsų soduose, pievose, gėlynuose augančių gėlių, – dabar labai madingi bijūnai, taip pat pritaikome ir kraujažoles, įvairias smilgas. Rudenį puokštes galima paįvairinti kaštonais, gilėmis, šakomis su uogomis – šermukšnių, ožekšnių šakomis. Nuostabus augalas yra putinas: prie vieno amarilio ar kardelio pridedi putino šakelę, ir gaunasi nuostabi kompozicija.

     

  • ROŽĖS: Kadangi šiuo metu labai daug visokiausių dekoratyvių augalų, tai kompozicijos tik iš gėlių atrodo nuobodžios. Penkių rožių puokštė jau nebeįdomi, bet tas penkias rožes galima pateikti kitaip... Pavyzdžiui, Motinos dienai galima nupirkti vieną rožę (aš, žinoma, rinkčiausi didelę, išsiskleidusią rožę), prie jos pridėti iš gamtoje natūraliai augančių augalų. Gegužės pradžioje jau, manau, žydės raktažolės. Tad priskynus laukinių raktažolių (jos užauga iki 20 cm ir labai kvepia) ir šalia jų pridėjus rožės žiedą (nebūtinai centre, galima ir šone), surišus šias gėlytes kaspinėliu, turėsime tikrai gražią, mielą puokštę.

     

  • TULPĖS: Visada gražu, kai tulpių puokštėje daug. Trys tulpės atrodo liūdniau, bet jeigu prie jų pridėsime kiek anksčiau nukirptų ir jau išsprogusių obels, kriaušės ar vyšnios arba kaukazietiškos slyvaitės šakelių, turėsime gražią puokštę. Ją galima įdomiai supakuoti. Tarkim, ant A4 formato popieriaus atsispausdinti išdidintą mamos nuotrauką, pridėti šiuo metu populiaraus šilkinio popieriaus ir susukti gėles – bus tikrai originaliai supakuota puokštė. Galbūt fotoaparatu „pagavote“ mielą, šiltą akimirką, kai žmogus nė nežinojo, kad yra fotografuojamas, tad panaudoję tą nuotrauką puokštei įpakuoti tikrai maloniai jį nustebinsite...

     

  • JACINTAI: Jų žiedai labai gražūs, bet jie aštriai kvepia. Nors moterys juos mėgsta... Pastebėjau, kad Motinos dienos proga labiau perkamos žydinčios gėlės vazonėliuose – moterys mėgsta, kad gėlės džiugintų ilgėliau. Jos rūpinasi, prižiūri gėles vazonėliuose, o vėliau persodina. Jacintus galima net ir užsiauginti: nusipirkti dar nežydinčius, bet paauginti, kol pražys.

     

  • NARCIZAI: Nors kai kas sako, kad netinka narcizus derinti prie rožių, bet iš tiesų narcizai tinka su įvairiomis gėlėmis, tik reikia teisingai paruošti pjūvius, keisti vandenį. Aš narcizus komponuočiau su kitomis pavasarinėmis gėlėmis: tulpėmis, jacintais, paukštpienėmis, burbuliais, anemonais. Graži puokštė ir iš vienų narcizų.  

     

Gėlių paruošimas:

Tulpes, kitas pavasarines gėles paruošti puokštei labai paprasta: sudedame augalus ir aštriu peiliu lygiai nupjovę (kaip salotas) merkiame į nedidelį kiekį (maždaug 5 cm) šalto vandens. Svogūniniams augalams nereikia daug vandens. Jei tulpėms pripilsime daugiau vandens, jos greičiau išaugs, labiau ištįs. Vanduo, į kurį merkiama, turi būti šaltas. Jei vaza skaidri, tam, kad puokštė atrodytų estetiškai, vandenį reiktų keisti kasdien, išvalant ir pačią vazą.
Rožę pjauti reikia kuo įstrižiau: pjūvis gali būti 5 cm ar net iki 10 cm. Kuo įstrižesnis pjūvis, tuo gėlė daugiau vandens pasisavins. Vanduo rožėms gali būti šiltas, o kai rožė po truputėlį ima vysti, galima ją merkti ir į karštesnį vandenį.

Pavasarinių augalų vazonėliai:

Mamai galima dovanoti ne tik gėlių puokštę, bet ir gražiame inde padaigintų pavasarinių augaliukų – tai taip pat bus puiki dovana. Prieš Motinos dieną jau bus galima įsigyti daugybės rūšių vazoninių augalų.

  • Ruošiantis Motinos dienai pagalvokite, koks mamos namų interjeras, parinkite gražų indą ar tiesiog krepšelį ir į jį susodinkite kelis svogūninius augalus (tulpes, jacintus, narcizus). Galima į didesnę taurę su akmenukais įsodinti kokį sukulentą ar kaktusiuką... Galima į taurę su trupučiu vandens „pamerkti“ jacintą, nukračius žemes nuo svogūnėlio... Galima į tą taurę pakarpyti beržo šakelių su žirginėliais ar suraityti šakas tame indelyje, kad jacintas gerai stovėtų... Galima priberti kokių akmenukų ar pridėti kokių augalų nuplautų šaknų...
  • Labai svarbu parinkti tinkamą indą – keramikinį vazoną, kuris derėtų prie kitų tuose namuose esančių vazonų. Vazonas nebūtinai turi būti baltas, tai gali būti net stiklinis indas. Stiklas paprastai būna neutralus – prie visko dera, o vėliau jį galima panaudoti ir kitur. Vazoninė gėlių kompozicija ilgiau džiugins ir puoš namus nei skintų gėlių puokštė.

Štai tokią paprastą kompoziciją Žana siūlo pasidaryti pačioms:

  • Pasirinkau:

 gebenę (arba kitaip hederą), nes ji turi daug žalumo,

 baltą narcizą su oranžiniu arba gelsvu viduriuku,

 žemaūgę geltoną tulpę (tulpė dar pražys ir šiek tiek paaugs),

oranžinę paukštpienę (būna ir baltai žydinčių).

Man puokštėje pakanka kelių spalvų. Puikiai tiktų ir jacintas. Mėlynas jacintas labai derėtų su oranžine paukštpiene.

  • Kadangi svogūninių augalų vegetacinis periodas yra ganėtinai trumpas, vėliau, nunykus žiedams ir lapams, šioje kompozicijoje svogūninius augalus galima pakeisti sanpaulijomis, miniatiūrinėmis kalankėmis. Tada svogūnėlius reikia išimti, padėti sausai į dėžutę, o rudenį, maždaug spalio mėnesį, pasodinti lauke.
  • Gėlės svogūnėlis gali sukrauti žiedą ir būdamas be žemės. Pats svogūnėlis prikaupia pakankamai reikalingų medžiagų. Šaknų aš nekarpiau – tiesiog gražiai susukau ir įdėjau...
  • Visus augaliukus sodinau vieną šalia kito. Nei gebenė neturi labai didelės šaknų sistemos, nei kitos mūsų pasirinktos gėlės. Komponuojant puokštė neturėtų būti vienoje plokštumoje, reikia šiek tiek skirtingų aukščių augalų.
  • Dar galima pasodinti smulkiažiedį amarilį – jis bus aukštesnis už paukštpienę.

Viskas priklauso nuo to, kokią kompoziciją darome. Šįkart ji tarsi vegetatyvinė – perkelta iš lauko gėlyno į mūsų vazoną. Todėl ji gali būti įvairesnė, natūralesnė – tarsi patys augalai čia netyčia užaugo.

 

Parengė Sonata Aleksandravičienė ir Žaneta Lazauskaitė

Bendrinti: