.jpg)
Š. m. liepos 6–8 dienomis Kauno evangelinės bažnyčios tikintieji rinkosi į jau tradicija tapusią Palapinių šventę. Turbūt kiekvienais metais organizatoriai svarsto: reikia bažnyčiai šio renginio ar ne, bet noras drauge su bažnyčios žmonėmis praleisti daugiau laiko, geriau pažinti vienas kitą vis nugali. Ir šįmet šį vasaros savaitgalį drauge praleisti nusprendė apie 100 žmonių, įskaitant ir vaikus. Patys aktyviausieji į Prienų rajone esančią sodybą „Šaltupis“ rinkosi jau penktadienio pavakarę. Susirinkę klojime visi drauge šlovinome Dievą, išgirdome pastoriaus Gabrieliaus raginimą nepamiršti, kad tarp mūsų yra Viešpats, tad tikrai galime turėti lūkestį, kad Viešpats kažką gražaus tarp mūsų darys. Po to visi draugiškai vakarieniavome, o 21 val. prisijungėme prie visų pasaulyje Tautišką giesmę giedančių lietuvių. Vėliau bendravome, kaitinomės pirtyje, futbolo aistruoliai žiūrėjo Pasaulio futbolo čempionato rungtynes.
Šeštadienį stovyklautojų atvyko dar daugiau. Penki jaunuoliai išsakė norą krikštytis ir taip užtvirtinti savo apsisprendimą sekti Kristumi, tad ir jie, ir kiti stovyklautojai klausėmės mokymo apie krikštą, o po to atiduodami šlovę Dievui džiaugėmės tais 5 svarbų sprendimą priėmusiais jaunuoliais. Po pietų laikas buvo skirtas pokalbiams grupelėse. Šįkart kalbėjome apie tai, ką reiškia būti Kristaus mokiniu ir kaip mums asmeniškai sekasi tais mokiniais būti. Po diskusijų kiek atsipūtę vėl rinkomės į klojimą, kur žiūrėjome šviesios atminties kompozitoriaus ir puikaus šlovintojo Gintauto Abariaus koncertą, kuris nukėlė mus į 1994 metais Kauno sporto halėje vykusį susirinkimą. Nepaprastai įdomu buvo prisiminti tuos laikus ir gera visiems drauge kelti balsus į Viešpatį. Įdomu, kad šį vaizdo įrašą pristatė Gintauto Abariaus kūryba ir asmenybe susižavėjęs jaunosios kartos šlovinimo grupės atstovas, kuris jau neturėjo galimybės pažinti maestro asmeniškai.
Na o saulei leidžiantis visų laukė dar viena smagi atrakcija – protų mūšis. Norint atsakyti į jaunimo parengtus klausimus teko pasukti galvas, nes klausimai buvo sukti, ne taip greitai išgliaudomi. Visgi viena komanda nugalėjo ir galėjo mėgautis laimėtais saldainiais. Ir šį vakarą vieni džiaugėsi pirties teikiamais malonumais, kiti sirgo už mėgstamą futbolo komandą ar leido laiką prie saugiai sukurto laužo. Buvo ir spėjusiųjų futbolo varžybas pažiūrėti, ir bulvių lauže išsikepti.
Sekmadienį, po mankštos ir pusryčių rinkomės į sekmadieninį susirinkimą – paklausyti Dievo žodžio atvyko dar daugiau tikinčiųjų. Pastorius Gabrielius Lukošius kvietė permąstyti, kokį Dievą mes tikime. „Jis nesislepia ir nori būti pažintas. Visi mums įprasti gyvenimo vaizdiniai skirti padėti pažinti mūsų Kūrėją. Jis mus sukūrė ir gerai mus pažįsta, žino kada keliamės, o kada einame miegoti (Ps 139, 1–4), bet svarbu, kad ir mes Jį pažintume, kad taptume viena su Juo. Kai pažįstame Dievą, keičiasi mūsų žvilgsnis į gyvenimą“, – kalbėjo pastorius.
Mano kalbinti Palapinių šventėje dalyvavę žmonės vienbalsiai sakė, kad toks laikas, kurį gali praleisti su savo broliais ir sesėmis, yra labai brangus ir reikalingas. Įsisukę į kasdienybės darbus ir rūpesčius paprastai neskiriame tiek dėmesio šalia esantiems tikintiesiems, o čia susirinkę galime ramiai, be įtampos kalbėtis, bendrauti, pažinti vienas kitą, kaip ir kuo gyvename, guostis ir stiprinti vienas kito tikėjimą. Džiaugiamės ir esame dėkingi visai organizatorių grupei, kurie kelis mėnesius rinkosi ir galvojo, kaip visą surengti. Smagu, kad į šios šventės organizavimą įsitraukia ir bažnyčios jaunimas – dėkui ir jiems. Labai norėtųsi, kad šventėje dalyvautų ir daugiau senjorų – juk jie taip pat svarbi mūsų bažnyčios dalis ir gali savo patirtimi ir gyvenimo įžvalgomis praturtinti jaunesnius. Dėkojame Dievui ir organizatoriams už šią šventę ir galimybę puoselėti bendrystę, toliau megzti tuo meilės tiltus tarp tikinčiųjų širdžių.
