„Sek tuo, kas tikrai teisinga“ (Įst 16,20) – ekumeninės pamaldos Vilniaus evangelinėje bažnyčioje

Šių metų ekumeninė Maldų už krikščionių vienybę savaitė Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijoje baigėsi ekumeninėmis pamaldomis Vilniaus evangelinėje bažnyčioje. Į pamaldas, kurios šioje bažnyčioje rengiamos jau antrą dešimtmetį, renginio šeimininkai pakvietė įvairių Vilniuje veikiančių evangelinių bažnyčių ganytojus ir vyresniuosius. Žvelgiant į pamaldų dalyvių sąrašą atrodė, kad jis šiek tiek atspindi ir pačią Lietuvos evangelikų įvairovę: nuo beveik penkis šimtus metų mūsų šalyje gyvuojančių evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčių iki jauniausių svečių – bažnyčios „Kristaus paliepimas“, neseniai paminėjusios dešimties metų sukaktį, ir Vilniaus miesto bažnyčios. Pamaldų metu skambėjo Vilniaus evangelinės bažnyčios šlovintojų, Laisvųjų krikščionių bažnyčios šlovintojų ir pastorės Olgos Vyšniauskienės atliekamos giesmės.

Pradėdamas pamaldas Vilniaus evangelinės bažnyčios pastorius Darius Širvys priminė šių metų Maldų savaitės temą, kurią parinko Indonezijos krikščionys ir patvirtino tarptautinis ekumeninis komitetas: Sek tuo, kas tikrai teisinga (Įst 16,20).

Pirmasis į susirinkusiuosius kreipėsi Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos kunigas Ričardas Dokšas, kuris pasidžiaugė, kad speiguotais žiemos vakarais jau dvylika kartų vyko į Vilniaus evangelinę bažnyčią dalyvauti ekumeniniuose renginiuose. Remdamasis Evangelijos pagal Joną 19 skyriaus 25–26 eilutėmis, kunigas kalbėjo apie tai, kur buvo susibūrusios mylinčios Jėzų moterys, mylimas mokinys – prie kryžiaus. Būtent Kristaus kryžius suburia visus, pakrikštytus Šventojoje Trejybėje, ir nuo kryžiaus mus lydi mylinčio Dievo žvilgsnis, kuris net sunkiausią valandą nuramina ir rūpinasi mūsų vienybe. Taigi krikščionių vienybė reiškia ne fizinį ar institucinį buvimą kartu, bet gebėjimą susirinkti prie kryžiaus ir priimti Dievo malonę. Kunigas taip pat perdavė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio sveikinimus ir paragino susirinkusiuosius perskaityti praėjusių metų vasarą išleistą knygą „Liuteronybė, kas tai“. Baigdamas R. Dokšas pakvietė pasimelsti už visas bažnyčias, kurios skelbia Evangeliją.

Vilniaus krikščionių bendruomenės „Biblijos kelias“ vyr. pastorius Anatolijus Dmitrukas šių pamaldų temos eilutę perskaitė iš Sinodinio Biblijos vertimo į rusų kalbą – šiame vertimo variante ypač aiškiai skamba primygtinis raginimas ieškoti tiesos. Taigi pastorius ragino melstis už du dalykus: vienybę ir tai, kad vienybės pagrindas būtų tiesa. Evangelijoje pagal Matą (26 skyriuje) skaitome, kad žydų vyriausiasis kunigas, vyresnieji ir kiti gerbiami žmonės vieningai reikalavo Jėzaus mirties – tai akivaizdžiai parodo, jog įmanoma vienybė, kai visi sutartinai klysta, bet, mes, krikščionys, ne tokios vienybės meldžiame ir siekiame.

Laisvųjų krikščionių bažnyčios vyskupas Artūras Rulinskas ragino nesiekti beverčių daiktų, kurie atitraukia nuo tiesos, bet negali išgelbėti. Šiandien tokios pagundos kyla nuolat, jų daugybė visuomenėje ir ypač jos atakuoja jaunimą. Tad bažnyčia privalo nuolat kovoti už savo vaikus, už jaunąją kartą – kad jie nepasirinktų sekti tuo, kas neteisinga. Baigdamas vyskupas ragino kiekvieną rūpintis, kad tiesos žodis išliktų mumyse.

Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas perskaitė Antrojo laiško korintiečiams 1 skyriaus 3–5 eilutes: Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami. Kaip gausėja mumyse Kristaus kentėjimai, taip gausėja per Kristų ir mūsų paguoda. Kunigas kalbėjo apie tai, kad lengva matyti išorinius, teologinius, apeigų skirtumus, bet tik dalydamiesi kentėjimais, dalysimės ir paguoda. Ekumenijos ateitis – atpažinti tuos, kuriems reikia paguodos, ir ją teikti. Tokia nuostata ir gebėjimai ateina iš Kristaus, o ne iš žmogiškos valdžios. Baigdamas kunigas prisiminė vieno pirmųjų Lietuvos muitinės vadovų žodžius, kurie puikiai tinka visoms gyvoms krikščionių bažnyčioms: „Kolegos, mylėkite vieni kitus, nes pasaulis mūsų nemyli!“

Dar vienas evangelikas reformatas, misionierius, lektorius Holgeris Lahayne pabrėžė, kad prieš pradedant kalbėtis svarbu aiškiai apsibrėžti sąvokas. „Ekumenizmas“ turi ne vieną reikšmę, kurios iš esmės skiriasi ir kai kurios šios sąvokos interpretacijos evangelikams visiškai nepriimtinos. Kalbėtojas ragino susirinkusiuosius nesileisti užliūliuojamiems gražių kalbų ir mąstant apie vienybę neprarasti blaivumo, kad galiausiai neprarastume ir tapatybės. Tam H. Lahayne ragina skaityti katalikų Kanonų teisės kodeksą, kuriame išdėstytas šios konfesijos požiūris, taip pat labiau domėtis Lietuvos evangelikų bažnyčiomis, apsilankyti vieniems kitų pamaldose, skaityti kitų evangeliškų bendruomenių istorinius dokumentus (pavyzdžiui, A. Latužio parengtą baptistų istoriją „Po Jo sparnais“), remti vieniems kitų darbus, leidinius ir pan.

Bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pastorė Olga Vyšniauskienė, remdamasi Laiško romiečiams 14 skyriumi, kvietė siekti to, kas atneša ramybę ir pasitarnauja ugdymui. Visi maldoje kreipiamės į Dievą „Tėve mūsų“, nes visi esame gimę iš to paties Dievo, taigi esame viena šeima. Visi stovime Jo akivaizdoje, tad jeigu ką skirtingai suprantame, nereiškia, kad turime vieni kitus teisti. Džiaukimės, kad garbiname vieną Dievą, ir ieškokime, kas mus jungia ir ugdo.

Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos (sekmininkų) vyskupas Rimantas Kupstys pasidžiaugė, kad tarp Lietuvos evangelinių bažnyčių nebėra varžymosi, konkurencijos, pavydo. Rodos, net pavadinimai ima labiau mus jungti – kalbėjo vyskupas, turėdamas omenyje neseniai nauju vardu pasivadinusią Vilniaus evangelinę bažnyčią. Po truputį atrandame vieni kitus. Tik svarbu atrasti aukso vidurį – kokiu mastu, kokiose srityse jungtis. Svarbu ne tik siekti tiesos, bet tai daryti teisingais būdais, nepaliaujant ieškoti Dievo valios. Istorijoje buvo žmonių, kurie manė, kad kovoja už tiesą, bet iš tiesų buvo visai priešingai. Gyvenant su Kristumi, tikslas nepateisina priemonių, tad tebūna palaiminti tyraširdžiai.

Jaunas brolis iš jaunos Vilniaus miesto bažnyčios Bogdanas Javgureanas pamaldų dalyvius ragino melstis už jaunimą. Jaunuoliai dažnai būna vieningi – jungiasi į grupes, turi bendrų interesų, bet neretai jų vienybės pagrindas neturi nieko bendro su krikščionybe. Brolis pasidžiaugė Vilniuje gimstančia iniciatyva „Šeštadienio kavinė“ prie kurios prisijungė kelių bažnyčių jaunimo tarnautojai – sudaryti galimybę jaunuoliams kviesti draugus prie kavos puodelio pasikalbėti apie tikėjimą ir tiesiog pašlovinti Jėzų, neakcentuojant, kokią bažnyčią jie galbūt galėtų lankyti.

Pamaldoms baigiantis ant scenos vėl pakilo Vilniaus evangelinės bažnyčios pastorius Darius Širvys, kuris ragino gilintis į Šventąjį Raštą – neapsiriboti tik cituota eilute „Sek tuo, kas tikrai teisinga“ (Įst 16, 20), bet skaityti ir toliau, kur kalbama, kad izraelitai vengtų stabų ir netikrų dievų, nes tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui. Kai galvojame, ką sekti ir ko siekti, kas yra teisinga, atminkite, kad teisinga sekti Tą, kuris mirė už mus. Pamaldų pabaigoje susirinkusieji garsiai ištarė Apaštališkojo tikėjimo išpažinimo – kuriuo tiki ir pripažįsta visos evangeliškos bažnyčios – žodžius.

Po pamaldų broliai ir seserys neskubėjo skirstytis – bažnyčios fojė vaišinosi kava, arbata, bendravo, džiaugėsi galimybe vėl susitikti. Ir kaip gera buvo širdyje išsinešti džiaugsmą, kad broliai ir seserys Kristuje buriasi siekdami aiškaus ir tyro motyvo – drauge stovėti ant to paties Tiesos pamato, tyra širdimi ieškant to, kas tikrai teisinga.

 

Pamaldų vaizdo įrašas:

 

Dalia Janušaitienė

Nuotraukos Gedos Žyvatkauskaitės

Bendrinti: