Paauglių vasaros stovykla „Žiedo brolija“

Dž. R. R. Tolkino „Žiedų valdovo“ trilogija – tai nepaprasta fantastinė istorija, kalbanti apie narsią ir pasiaukojančią kovą prieš blogį. Tai istorija, mokanti ištikimybės, ištvermės, tikros draugystės ir pasiaukojimo. Visos šios dorybės vertingos kiekvieno krikščionio gyvenime, tad buvo gvildenamos ir šių metų paauglių stovykloje „Žiedo brolija“, kuri vyko liepos 9–15 d. prie Paršežerio ežero, Šilalaės rajone.

Paaugliai buvo kviečiami prisijungti į „Žiedo broliją“ ir kartu mokytis kovoti gerą tikėjimo kovą. Broliją sudarė 5 būriai: hobitai, nykštukai, platžengiai, elfai ir entai. Šie brolijos nariai kiekvieną dieną gilinosi į tokias temas, kaip: pašaukimas, draugystė, atsispyrimas pagundymams, ištikimybė, pasiaukojimas ir Kristaus pergalė.

Stovykla prasidėjo nuo smagios hobito Biblo gimtadienio šventės su būrių prisistatymais, pokalbiais prie laužo ir fejerverkais ant ežero kranto. Paaugliams buvo įteikti mediniai žiedai ir asmeniška misija – pakalbėti su nurodytu stovyklos vadovu. Net tris stovyklos dienas vyko įvairūs būreliai, kur paaugliai galėjo rinktis tarp ramesnių piešimo, rašymo, apyrankių darymo veiklų ir aktyvesnių sportinių žaidimų, tokių kaip: tinklinis, plaukimas, futbolas ar beisbolas. Taip pat vyko net du šlovinimo–liudijimų vakarai, kuriuose savo gyvenimo istorijomis dalinosi ir kitus drąsino ne tik vadovai, kviestiniai svečiai, bet ir patys paaugliai.

Trečiąją dieną stovyklautojų laukė žygis Paršežerio pažintiniu taku. Žygio metu teko eiti ir per Sietuvos kūlgrindą, savomis kojomis patirti pelkės gylį ir klampumą. Ketvirtą dieną vyko vandens šventė, o tos dienos vakaras buvo skirtas pokalbiams apie savivertę, moteriškumą ir vyriškumą bei tarpusavio santykius. Priešpaskutinį vakarą džiaugiamės stebinančiais paauglių ir vadovų talentais, o paskutinę dieną kovėmės didžiajame mūšyje su savo gamybos „ginklais“ bei vakarą praleidome Dievo artume šlovindami, liudydami ir vadovams meldžiantis už paauglius.

Įsimintina buvo ir paskutinioji stovyklos naktis – vyko naktinis žaidimas, kurio pabaigoje, kaip ir „Žiedų valdovo“ istorijoje, ugnies liepsnose buvo sunaikinti visos stovyklos metu nešioti mediniai žiedai su ant jų išgraviruotomis nuodėmėmis. Kaip ir Tolkino istorijoje, taip ir stovykloje, žiedas simbolizavo blogį, nuodėmę, kurią neretai kiekvienas nešiojame ant kaklo ir vis neišdrįstame nusiimti. Žiedo sudeginimas simbolizavo apsisprendimą kovoti savo dvasinę kovą ir nusimesti mus varžančias nuodėmes. Kaip pergalės ir naujo gyvenimo Kristuje simbolis paaugliams buvo padovanoti balti marškinėliai su laiško Filipiečiams 4, 13 eilute: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina.“ Tai priminimas paaugliams apie mūsų Gelbėtojo, Jėzaus Kristaus, pergalę ir Jo jėgą, gyvenančią mumyse.

Ši nuostabi stovyklos kelionė su „Žiedų valdovu“ kiekvieną stovyklautoją mokė svarbių gyvenimo pamokų ir, svarbiausia, padėjo geriau pažinti mūsų dangiškąjį Tėvą.

Štai keli paauglių atsiliepimai apie stovyklą:

Estera: „Man labai patiko stovykla. Kiekvienais metais mane vis labiau džiugina ši stovykla ir jos vadovai. Nuostabu žiūrėti į tokius atsidavusius vadovus ir vadovėlius. Jūs šaunuoliai! Neabejokite tuo, ką kuriate šioje stovykloje. Nuostabu, kad čia aš nugalėjau savo baimę, tik dėl to, kad mane palaikė Dievas ir stovyklautojai. Nesustokite, tai tikrai daro poveikį ir priartina prie Dievo.“

Mergaitė, 14m.: „Dar kartą įsitikinau, kad Dievas mane myli, ir aš Jį myliu. Todėl nenoriu prarasti ryšio su Juo ir, tikiuosi, Jis man padės. Keli liudijimai labai palietė širdį, sutvirtino tikėjimą, kad Dievas yra, Jis tikras. Tikiuosi, kai grįšiu namo, daugiau nebedings ryšys su Juo.“

Berniukas, 13m.: „Daug daugiau supratau apie pasiaukojimą, gerus draugus, sužinojau, kad yra daug įdomių istorijų Biblijoje.“

Berniukas, 14m.: „Sužinojau daugiau apie Dievą. Liudijimų vakaras man TIKRAI padėjo suprasti, jog Dievas visada šalia, Jis mane girdi, manimi rūpinasi.“

Meda: „Esu be galo dėkinga Dievui bei vadovams, jog ši stovykla įvyko. Kiekvienais metais iš stovyklos išsinešu kažką naujo. Grįžtu pastiprinta, įkvėpta veikti toliau, kovoti gerą tikėjimo kovą. Įsimintiniausiais įvykiais tapo šlovinimo vakaras, kurio metu nuoširdžiai atsidaviau Dievui, atnešiau Jam savo padėką, visas naštas. Visiškai pasišvenčiau Kristui. Dievas kalbėjo ir kalba, jog turiu ramybę, užtenka grumtis, blogio kova baigta, galiu eiti laisva. Esu mylima ir verta Jo meilės. Labiausiai patiko žygis, kiekvienas žaidimas, o ypač maistas! AČIŪ virėjoms, tvarkdariams. Viskas buvo labai suplanuota, gera ir be galo smagu. Nieko nebuvo, kas nepatiktų, galbūt norėjosi daugiau laiko pokalbiams, pabūti ilgiau prie laužo. Jau devintus metus dalyvauju šiose stovyklose, esu dėkinga už šią kelionę, o dabar metas augti, tarnauti ir teikti džiaugsmą kitiems vaikams.“

Norisi džiaugtis ir dėkoti Dievui už šį puikų laiką stovykloje. Gera matyti Dievo darbus, besikeičiančias širdis. Kaip palaikėme vienas kitą stovyklos metu, taip ir toliau palaikykime vienas kitą kasdienybėje. Na, o kitą vasarą vėl drauge susitikime naujam nuotykiui!

 

 

 

Bendrinti: