…pakęsdami vienas kitą meilėje (Ef 4, 3)

Šiandien vos ne kiekvienos organizacijos ar įmonės vidaus dokumentuose galima rasti ilgesnį ir trumpesnį pareiškimą, jog joje skatinama įvairovė. Teigiama, kad kuo įvairesnio amžiaus, kultūros, socialinės padėties, įsitikinimų žmones organizacija vienija, tuo labiau jį praturtinama. Visgi neretai minėtą nuostatą lydi kitos, kuriose numatomos griežtos bausmės už bet kokį nepakantumą, diskriminavimą ar net smurtą. Nenuostabu... juk būti šalia panašaus, bet kitokio kolegos, draugo, brolio žmogiškajai prigimčiai nemenkas iššūkis...

Sausio 18-25 d. įvairių konfesijų tikintiesiems minint Maldų už krikščionių vienybę savaitę, Vilniaus evangelinė bažnyčia į vienybės pamaldas pakvietė sostinėje veikiančių evangelinių bažnyčių ganytojus ir tikinčiuosius. Susirinkusieji iš tiesų atspindėjo nuostabią įvairovę: broliai ir sesuo, vyresni tarnai ir jaunuolis, atstovaujantys nuo kelis šimtmečius gyvuojančių iki vos pirmą dešimtmetį skaičiuojančioms bendruomenėms...

Maldų grandinę pradėjo Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos (sekmininkų) vyskupas Rimantas Kupstys. Remdamasis psalmės žodžiais Mano jėga ir drąsa yra Viešpats (Ps 118, 14-26) jis kalbėjo, kad krikščionis jungia vieni vartai pas Viešpatį – Jėzus Kristus ir viena Viešpaties malonė skirtingiems žmonėms. Skirtingumą lengviau pakelti liovusis rodyti į save ir pažvelgus į tai, ką daro Viešpats. Maldoje vyskupas ragino dėkoti Viešpačiui.

Sekmininkų bažnyčios „Biblijos kelias“ pastorius Anatolij Dmitriuk susirinkusiems priminė Jėzaus susitikimą su samariete (Jn 4, 9). Žydų ir samariečių skirtumai išaugino tokią tarpusavio panieką, kad jie vieni kitiems nepaduodavo net puodelio vandens. Kartais panašių dalykų pastebima ir tarp krikščionių, bendruomenių — staiga tampa sunku aplankyti vieniems kitus ar vieni kitiems patarnauti. Pastorius ragino melstis, kad skirtumai netrukdytų bažnyčioms būti vieningoms dvasioje ir tiesoje.

Bažnyčios „Ekklesia“ pastorius Kastytis Matulionis kalbėjo, jog kai kurie dalykai – lyg iš molio ir geležies suformuotos statulos kojos Danieliaus pranašystėje – gali susimaišyti, bet niekada nesusijungia, nes jie skirtingi iš esmės. Kitaip su krikščionimis, kurie būdami nepaprastai skirtingi išorėje, yra panašūs dvasia. Neįmanoma vienytis pagal išorinius kriterijus, tačiau galime būti vieningi, pakęsdami vienas kitą meilėje ir sujungti taikos ryšiais (Ef 4, 2–3).

Protestantų bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pastorė Olga Nemurova-Vyšniauskienė sakė, jog vienybė ateina su branda. Kai bręstame ir augame Kristuje, priešiškumui nebelieka vietos. Tačiau branda neateina be kainos, juk net Kristus turėjo iškęsti priešiškumą. Taigi pastorė kvietė įsižiūrėti į Kristų (Žyd 12, 3), melstis gebėjimo augti dvasiškai ir suprasti, kad kelias paskui Kristų yra siauras, tai savęs atsižadėjimo kelias.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis priminė, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai (Rom 5, 8). Kristus rodė meilę nusidėjėliams, o žmonės dažniausiai tiems, kurie atitinka jų įsivaizdavimą. Visgi iš tiesų mus vienija tai, kad esame nusidėjėliai, kurie žvelgia į tą patį Viešpatį ir Jame viename turi viltį.

Laisvųjų krikščionių bažnyčių vyskupas Artūras Rulinskas kalbėjo, kad bažnyčia labai įvairi – išore ir vidumi. Visgi skirtumai nesantaiką sukelia tada, kai lyginamės vieni su kitais, ieškome, kuo esame geresni. Jokūbo sūnūs buvo skirtingi, tačiau brolių pavydą sukėlė tai, kad tėvas išskyrė Juozapą iš kitų. Vyskupas ragino niekada nepamiršti, jog Dievas pamilo visus neišskirdamas nė vieno „geresnio“.

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis vicesuperintendentas, kunigas Tomas Šernas atkreipė dėmesį, kad paradoksalu, bet būtent barbarai labai draugiškai elgėsi su Pauliumi ir jo palydovais, o žydai ir graikai jį persekiojo ir ne kartą ketino nužudyti. Žmogus iš prigimties nėra geras, todėl jam sunku, ar net neįmanoma mylėti kitų netobulų žmonių, ypač tų, kurie atrodo barbarai — menkesni, netinami. Vienintelis būdas peržengti šią kliūtį yra išlaikyti Dievo baimę, nes nuo jos prasideda išmintis ir tinkamos širdies nuostatos.

Vilniaus miesto bažnyčios vyresnysis Bogdanas Javgureanas kalbėjo, jog mums nereikia patiems kurti vienybės, ji jau egzistuoja Kristuje. Pamiršę tai, dažnai rūpinamės daugeliu žemiškų dalykų, bet pakanka tik vieno – mylėti vieną Asmenį. Jaunas Viešpaties tarnas ragino dėkoti už vienybę, kurią Dievas jau yra davęs per Kristų.

Pamaldas baigė Vilniaus evangelinės bažnyčios pastorius Darius Širvys. Pastorius dalijosi sena istorija apie tai, kaip jaunystėje į Jėzų atsigręžė žymus XIX a. Dievo tarnas Čarlzas Sperdženas – mažoje bažnytėlėje išgirdęs neišvaizdaus ir nežymaus pamokslininko raginimą iš pranašystės Pažiūrėkite į mane ir būkite išgelbėti (Iz 45, 22). Šis raginimas kiekvienam krikščioniui ir bendruomenei skamba ir šiandien.

Savanaudiškumas, į save nukreiptas žvilgsnis, savo pranašumų, o kitų trūkumų išryškinimas neretai trukdo paduoti, ar netgi priimti puodelį vandens, gundo atiduoti brolį žvėrims sudraskyti ar bent jau užsiundyti ant jo vergų pirklius. Bet Kristus mirė už kiekvieną skirtingą nusidėjėlį, kad šis taptų unikaliu Jo kūno – bažnyčios nariu. Atminkime tai ne tik per Vienybės pamaldas, ir melskime, kad pro skirtingą kūno apvalkalą gebėtume įžvelgti tą pačią Dvasią.

Dalia Janušaitienė

Pamaldų vaizdo įrašą galite peržiūrėti Vilniaus evangelinės bažnyčios „Youtube“ kanale:

Bendrinti: