Palapinių šventė

Liepos 11–12 dienomis Kauno bažnyčia kaip ir kasmet rinkosi į Palapinių šventę. Žinoma, šįmet dvejojome ir ilgai svarstėme, ar šią šventę organizuoti, bet po tris mėnesius trukusio karantino buvo labai gera visiems susirinkti ir pabendrauti. Jau prieš keletą mėnesių šventę organizuojanti komanda pradėjo galvoti, kaip surinkti sodybai išnuomoti reikalingą sumą pinigų. Tikime, kad iš Dievo atėjo mintis jau nuo lapkričio mėnesio kas mėnesį rinkti tikslines aukas, kad, atėjus laikui, šventėje galėtų dalyvauti ir senjorai, ir daugiavaikės šeimos... Žinoma, kai buvo paskelbtas karantinas ir tris mėnesius negalėjome rinktis drauge, buvo iškilusi grėsmė, kad iki šventės visos reikiamos sumos neturėsim, bet dėkui Dievui ir aukojusiems už atviras ir dosnias širdis – šventė įvyko!

Nors orų prognozės buvo labai permainingos ir kartais atrodė, kad šventės malonumą gali sumenkinti lietus, visgi, dėkui Dievui, pasirinktas savaitgalis buvo nuostabus. Džiaugiamės, kad prie kauniečių prisijungė ir dar kelios tikinčiųjų šeimos iš Kauno krašto – Alytaus, Raseinių, Kėdainių, tad dalyvių buvo apie 80. Viena moteris iš Alytaus išsakė norą būti pakrikštyta vandenyje, tad šeštadienį, po šventės atidarymo išklausę pastoriaus Gabrieliaus Lukošiaus mokymo apie krikštą, visi rinkomės prie baseino, kur ji ir paliudijo savo tikėjimą bei pasiryžimą sekti Kristumi.

Visi drauge papietavę, pasiskirstėme į kelias grupeles. Grupelėse skaitėme Laiško romiečiams 12 skyriaus 1–13 eilutes ir kalbėjomės, kaip sekasi bažnyčioje puoselėti draugystę, bendrystę, su kokiomis kliūtimis susiduriame, ko reikėtų, ką patys galėtume padaryti, kad bendrystė, draugystė tarp mūsų klestėtų. Po grupelėms skirto laiko, aptardami rezultatus pastebėjome, jog daugelis sutariame, kad į draugystę ir bendrystę turėtume judėti sąmoningai – tereikia apsispręsti ir pasikviesti ką nors į svečius ar drauge išgerti arbatos, kad artimiau susipažintume su kiek mažiau pažįstamu bažnyčią lankančiu žmogumi. Čia pat galėjome ir pasipraktikuoti, nes ir į šventę susirinkusius ne visus gerai pažinojome.

Kol tėveliai bendravo grupelėse, vaikai smagiai leido laiką, dalyvaudami jiems parengtose estafetėse.

Po to turėjome ir kiek laisvo laiko, kurio metu vyrai ėjo žaisti tinklinį, jaunimas ir moterys žaidė stalo žaidimus, bendravo... Vaikai – tiek maži, tiek gerokai paaugę – pūtė milžiniškus muilo burbulus, kurie jau tampa Palapinių šventės tradicine atrakcija. Milžiniški muilo burbulai daug džiaugsmo suteikia tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Vakare visi drauge vakarieniavom – vaišinom vieni kitus pačių pagamintais patiekalais. Po vakarienės rinkomės į šlovinimo ir maldos vakarą – džiaugėmės Dievu, meldėmės grupelėse vieni už kitus. Gaila, kad laikas taip greitai bėgo, nes norėjosi dar pabūti ir pasidžiaugti Viešpaties artumu, skambant Jį šlovinančioms giesmėms.

Dar vėliau norintieji galėjo džiaugtis pirties malonumais. Smagu buvo matyti žmones grupelėmis bendraujančius iki pat vėlaus vakaro.

Naktis buvo rami, tik palapinėse miegančius gąsdino šalia vaikščiojantys ir nakties tyloje grėsmingai garsiai kvėpuojantys… ežiukai.

Sekmadienio ryto sulaukę pasimeldėme, papusryčiavome ir rinkomės į sekmadieninį susirinkimą, kuris šįkart vyko mūsų nuomotoje sodyboje. Pastorius Gabrielius perskaitė Laiško romiečiams 12 skyriaus 1–13 eilutes, kurias skaitėme ir šeštadienį, susibūrę į grupeles, bet atkreipė dėmesį, kad čia jau 12-as laiško skyrius, kuriame kalbama jau apie veiksmus, galima sakyti, vaisius, o pirmuose 11 skyrių Paulius kalba apie dalykus, kurie yra tarsi šaknys. Medis negali nešti vaisių, jei neturi šaknų... Medis, turintis gilias šaknis, gali kartais nenešti vaisių, bet šaknų neturintis medis vaisių niekada neves. Tad labai svarbu įsižiūrėti ir suprasti, ką Kristus padarė dėl mūsų, leisti Jam pakeisti mūsų žvilgsnį į Dievą, į save ir aplinkui esančius žmones, kad galėtume elgtis taip, kaip rašoma 12 skyriuje.

Sekmadienį, kaip įprastai, kol suaugusieji klausė pamokslo, vaikams vyko Biblijos pamokėlė, po kurios, dalyvaudami viktorinoje, vaikai pasitikrino, kaip įdėmiai klausė pamokos.

Pasibaigus susirinkimui, visi laukėme pietų, o po to kas žaidė tinklinį, kas ėjo palapinių ardyti, kas šiltai šnekučiavosi su daugiau ar mažiau pažįstamais broliais ir sesėmis.

Dėkojame Dievui už galimybę ir šįmet porą dienų praleisti visiems drauge, pabendrauti ir geriau pažinti vieniems kitus. Esame dėkingi ir nenuilstančiai renginius bažnyčioje organizuojančiai komandai. Tikime, kad Dievas stato savo bažnyčią ir mes esame gyvieji akmenys. Meldžiame, kad Viešpats jungtų mus savo meilės ryšiais, kad mes visi, vis geriau pažindami Viešpatį ir vienas kitą, su džiaugsmu nešiotume vieni kitų naštas, tarnautume Dievui ir  šalia esantiems Jo suteiktomis dovanomis. Iki kitų susitikimų!

Bendrinti: