372-asis Lietuvos Reformatų Bažnyčios Sinodas

Birželio 26-27 d. Biržuose susirinko ir savo Bažnyčios reikalus sprendė 372-asis, nuo  Lietuvos Reformatų Bažnyčios įkūrimo, Sinodas. Kaip tik šiame Sinode priimtu kanonu buvo patvirtintas Sinodų eiliškumas, skaičiuojant nuo pirmojo, įvykusio 1557 metais.

Pirmasis Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) evangelikų reformatų sinodas buvo sušauktas 1557 m. gruodžio 14 d. Vilniuje kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo dvare, dabartiniame Vingio parke prie Neries. Iki šių dienų yra išlikę tų rūmų pamatų akmenys. Kaip išliko iki mūsų dienų ir Reformatų Bažnyčia, įkurta kunigaikščių Radvilų ant tikro Tikėjimo pamatų. Per daugiau nei 450 metų buvo sušaukti 372 Sinodai – aukščiausia Lietuvos Reformatų Bažnyčios institucija, kurios metu demokratiškai sprendžiami svarbiausi Bažnyčios valdymo klausimai. Lietuvos Reformatų Bažnyčia per beveik penkis amžius pergyveno pakylimus ir nuosmukius. Patyrė išorinius ir vidinius sukrėtimus. Dėl karų, sukilimų, įvairių grėsmių sinodai, konvokacijos ar net sesijos negalėjo įvykti. Iki 1681 metų Sinodų susirinkimo vieta buvo Vilnius. Bet po Vilniaus reformatų bažnyčios komplekso ketvirtojo sugriovimo-sunaikinimo 1682 m. balandžio 2-ą dieną, sinodai jau šaukiami paeiliui vis kitame Vienatos mieste. 1682 m. – Dubingiuose, 1684 m. – Kėdainiuose, 1692 m. – Biržuose ir t.t.

Lietuvai 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, nuo 1920 metų Sinodų vieta, su nedidelėmis išimtimis, reformatų centre – Biržuose.

Lietuvos reformatai buvo aktyvūs politiniame gyvenime, dėjo valstybės pamatus, kovojo dėl šalies laisvės ir nepriklausomybės. Galime didžiuotis nepriklausomybės kovų dalyviais generolais Silvestru Žukausku, Stasiu Nastopka, Jonu Variakoju, pirmuoju žuvusiu karininku Jonu Nastopka ir kt.

Daug jaunų, patriotiškai nusiteikusių reformatų žuvo nuo Lietuvą okupavusių sovietų. Vos ne kiekvienose Biržų krašto reformatų kapinaitėse yra kauburėliai ten palaidotų, dažnai slaptai, reformatų partizanų. Aukštųjų Panerių memorialo paminkle žuvusiems Vietinės rinktinės kariams įrašyta daugybė reformatų, sušaudytų vokiečių.

Istorikai neišaiškino nė vieno reformato, prisidėjusio prie žydų žudymo Biržų krašte. Ne reformatai sudėjo žydų paminklinius akmenis į Vilniaus bažnyčios laiptus... Atvirkščiai, biržiečiai Jukoniai įdėjo daug pastangų, kad būtų tvarkomos apleistos Biržų žydų-karaimų kapinės. 2012 m. Merūnas Jukonis buvo gražiai ir neįprastai pagerbtas Izraelyje: jo garbei ratu pasodinti penki medžiai kaip padėkos ir įvertinimo ženklas už žydų atminties išsaugojimą Lietuvoje.

Reformatų kunigai iš sakyklos draudė žmonėms imti sušaudytų žydų daiktus, kuriuos dalino Biržuose piliakalnyje...

Pokaryje Lietuvos reformatų Bažnyčia pergyveno didžius sukrėtimus, beveik neliko pasauliečių kuratorių, kurie rūpintųsi Bažnyčia. Reformatams skelbti Dievo Žodį liko vos keli kunigai, o mirus senjorui Povilui Jašinskui (1982 m.), liko tik vienas dvasininkas senjoras Petras Čepas.

1988 metais, prieš atsikuriant Lietuvos Respublikai, birželio 25 d. Biržuose sušauktas II -sis pokarinis LERB Sinodas, iš eilės 342-as LERB Sinodas, Konsistorijos pirmininku tapo kun. Reincholdas Moras, tuomet kunigavęs Biržuose.

1991 metais birželio 22-23 d. Biržuose sušauktas III-sis pokarinis Sinodas, 343-sis skaičiuojant nuo 1557-ųjų metų.

Po to jau gan reguliariai vyksta Sinodai, kaip buvo nutarta 1920 metų Sinode, Biržuose, per Jonines.

372-asis Lietuvos Reformatų Bažnyčios Sinodas prasidėjo birželio 26 dieną iškilmingomis pamaldomis, į kurias susirinko sinodalai, svečiai, biržiečiai. Sinodo atidarymo pamaldas laikė trys dvasininkai iš Biržų ir Vilniaus: kun. Rimas Mikalauskas, katechetas Holger Lahayne ir gen. superintendentas kun. Raimondas Stankevičius. Pamokslą, įpareigojantį sinodalus atsakingai, protingai, vadovaujantis Dievo Žodžiu, priimti sprendimus ir po to juos nepriekaištingai vykdyti, pasakė gen. superintendentas. Jis, pasiremdamas Vestminsterio tikėjimo išpažinimu, išvardijo šešis Sinodo tikslus, kurie yra įrašyti į Vestminsterio tikėjimo išpažinimą, ir kurių privalu laikytis, sprendžiant Bažnyčios reikalus, nes tokie yra ir dar XVII a. surašytoje Gdansko Agendoje, kuria Lietuvos Vienata (Unitas Lithuaniae) vadovavosi per praėjusius amžius. Sinodas ir yra ta vieta ir laikas, kada broliškai, nesipykstant, turi būti sprendžiami įvairūs klausimai. Ne visada malonūs, ne visada patinkantys visiems dalyviams iškilę ginčai turi būti sprendžiami diskusijų, įrodinėjimų keliu, pasitelkiant Dievo Žodį, Jo šviesoje, kol pasiekiamas bendras sutarimas. Priėmus sprendimus jų privalo laikytis visas Surinkimas, pritarė tam ar ne.

Savo pamokslą gen. superintendentas kun. R. Stankevičius užbaigė Pirmo laiško korintiečiams (1 Kor 2,5) žodžiais, linkėdamas sinodalams: ...kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe ir Antro laiško korintiečiams (2 Kor 1,24): Mes juk nesame jūsų tikėjimo viešpačiai, bet tik jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjime jūs stovite tvirtai.

Pabaigoje gen. superintendentas kun. R. Stankevičius iš sakyklos perskaitė kunigaikštytės Liudvikos Karolinos Radvilaitės, Brandenburgo markgrafės, daugelio ano laiko mūsų bažnyčių globėjos, Laišką, parašytą Neuburge 1689 metais.

Lietuvos Reformatų Bažnyčia, išlaikydama seną tradiciją, ir dabar Sinodo posėdžius pradeda iškilmingu šio Laiško skaitymu.

 

Daugiau informacijos apie šių, 2021 m. Evangelikų reformatų bažnyčios sinodą skaitykite  https://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/1204-372-asis-lietuvos-reformatu-baznycios-sinodas