Laba diena, kažkada apie mėnesį laiko klausiausi labai „antikrikščioniško“ metalo. Jau seniai jo neklausau, nes manau, kad tai baisi nuodėmė ir labai didelis nusižengimas. Tris kartus ėjau dėl to išpažinties, bet vis tiek jaučiuosi baisiai kalta, ir tai mane kankina. Norėčiau paprašyti patarimo, ką daryti?
Jurinta, 16 m., Kaišiadorys
Nėra tokios nuodėmės, kurios Dievas negalėtų atleisti. Jei įsileidai nuodėmę ir jos draugę - kaltę, tai gali ir išvaryti ją, drauge su kalte ir pasmerkimu. Mes turime Užtarėją, kuris mus užtaria prieš Dievą - teisųjį Jėzų Kristų (1 Jono 2, 1), kuris taip pamilo tave, jog atidavė save, kad tu, tikėjimu įsileisdama Jį į širdį, nepražūtum, bet turėtum amžinąjį gyvenimą. Labai svarbu padarius nuodėmę atgailauti. Tikros atgailos rezultatas - nusisukti nuo nuodėmės, šiuo atveju nuo „antikrikščioniškos“ muzikos, kuri iš esmės yra destruktyvi.
Rašai, kad ėjai išpažinties, vadinasi, išsakei tai Dievui, o Jis jau priėmė tavo atsiprašymą. Juk parašyta: „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių“ (1 Jono 1, 9).
Ar pameni, ką Evangelijose Jėzus sakydavo žmonėms: „Eik, ir daugiau nebenusidėk“ (Jono 8, 11), „Tavo nuodėmės atleistos“ (Mato 9, 2; Luko 7, 48). Ir tu eik, liudyk kitiems apie Kristaus atleidimą ir ragink savo draugus taip pat nesiklausyti tokios muzikos.
„Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį“, - skaitome Patarlių knygoje (Pat 24, 16). Ar ne keista? Kaip gali teisusis suklupti? Nusidėjėlis gali suklupti, bet ne teisusis, ar ne taip? Bet, pasirodo, Dievas pažįstą teisiuosius ir žino, kad jie taip pat klumpa, bet jie vėl atsikelia ir eina toliau. Taip ir tu, jei suklupai, nebijok: kelkis ir eik toliau Keliu, kurio vardas Jėzus Kristus.
Pastorius Darius Venslovas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
