.jpg)
Paauglių stovykla vadovėlės akimis
Dar likus keliems mėnesiams iki stovyklos džiūgavau, kokia nereali šiemet bus vadovų komanda. Galbūt todėl, kad jau trečius metus ji iš esmės išliko panaši. Ir per tuos trejus metus jie visi tapo mano šeima. O juk šeima drauge gali atlaikyti bet kokius iššūkius!
Pati į stovyklą įšokau vos išlaikiusi paskutinį egzaminą ir dieną kvėptelėjusi namuose. Nemeluosiu, buvo dalykų, dėl kurių jaudinausi. Naujos, beveik visiškai nepažįstamos merginos būryje bei stovyklos pradžioje numatytas BMV (berniukų ir mergaičių vakaras), už kurį buvau atsakinga, neleido visiškai atsipalaiduoti. Supratau, kad iš anksto planuotą BMV vis dėlto reikia keisti. O buvo likę vos kelios dienos! Visgi drauge su kitais vadovais sukurpėme naują planą. Ir po trijų dienų, vakare, per labanaktuką merginos dalijosi, kad tai buvo išties geras, susimąstyti privertęs BMV. O mano širdis džiaugėsi iš dėkingumo vadovams, kurie padėjo visas kilusias idėjas įgyvendinti.
Pirmąkart ne itin laukiau žygio. Tačiau pirmąkart buvau taip maloniai nustebinta. Po žygio liko daug puikių įspūdžių: smagu buvo, kai paaugliai patys sprendė, kur eiti, kur ieškoti reikalingų rakandų, ar kai drauge kėlėmės per upę – stengdamiesi išlaikyti pusiausvyrą ėjome virve, o vėliau su batais rankose bridome per vėsų vandenį. Kai pasiekėme nakvynės vietą, miškelį pripildė paauglių klegesys. Vieni ieškojo krituolių laužui, kiti rišo mazgus vėliau iškilsiančioms palapinėms, treti ruošė maistą... Po kelių valandų beržynėlyje šurmuliavo palapinių miestelis. Mūsų būrio miego vietos negalėčiau pavadinti kitaip nei tvirtove, kuria džiaugėmės visą vakarą, sėdėdami prie lauželio, iki pat ryto, kai pakilę paryčiais norėjome pirmieji grįžti į stovyklavietę... Bet staiga supratome, kad penktasis – vyriausiųjų – būrys lyg šešėlis tyliai paliko mišką dar anksčiau.
Pernai vandens šventė buvo virtusi vadovėlių (vadovų padėjėjų) širdžių skausmu. Įteikę į rankas ginklus – buteliukus, kibirėlius, kempines, mes tikėjomės būti aplaistyti, sušlapti iki paskutinio siūlo galo, tačiau vaikai tiesiog nusisuko nuo upės ir grįžo į stovyklavietę. Užtat šiemet galėjome pasidžiaugti į valias: po šlapių estafečių bei daugybės čiuožimų į upę paaugliai galiausiai susivienijo ir vandens mūšyje puolė laistyti ketvirtąją žaidimo komandą – vadovus! Ir tai buvo išties geriausia vandens šventė per devynerius metus, kurių vasaras praleidau stovyklose.
Šįmet geriausi buvo ir šokiai, kai judėjome pagal animacinių filmukų ar Telebimbam kurtus garso takelius. Nepaprastai patiko ir šlovinimas – šįmet, kaip nė vienais metais, Viešpatį šlovinome tikrai daug. Atrodydavo, kad dangus iš tiesų nusileisdavo tarp mūsų, o Šventoji Dvasia paliesdavo visas širdies kerteles.
Nors iš pradžių buvo šiek tiek baugu, kad šiais metais neturėjome istorijos, kuria remdamiesi kūrėme stovyklos programą, mintis nagrinėti penkis reformatorių iškeltus postulatus buvo tikrai puiki ir pasiteisino su kaupu. Grupelėse skaitydavome ištraukas iš Biblijos, diskutuodavome, dalindavomės įžvalgomis – kiekviena diena turėjo savo pagrindinę mintį. Sudėjus visas penkias mintis, pabrėžiančias Raštą, tikėjimą, malonę, Kristų ir Dievo garbinimą, galėjome prisiliesti prie grynos ir keičiančios Evangelijos žinios. Ne vieno vadovo širdis šokinėjo, o akys prisipildė džiaugsmo ašarų, kai paskutinį vakarą būrelis paauglių nusprendė viešai išpažinti tikintys Kristaus auka ir atgailaujantys.
Tiesa, buvo stovykloje ir netikėtumų – oro išdaigos bei rytinės laidos „Mitas. Faktas“ vedėjų eksperimentai. O kokie pasirodymai vyko! Na, bet telieka tai tarp stovyklautojų, nes vargu ar pavyktų tai atkartoti ar nusakyti žodžiais.
Vienas iš pagrindinių netikėtumų kasmet stovyklose būdavo naktinis žaidimas. Vadovai visad, kaip įmanydami stengiasi slėpti tikrąjį jo laiką ir pakelti paauglius iš miego netikėtai. Šįmet pats oras mums padėjo didžiąją dalį stovyklautojų įtikinti, kad naktinio žaidimo gali ir nebūti. Ir kaip smagu buvo juos kelti paskutiniąją naktį – ji visuomet būna ypatinga!
Paaugliai po šlovinimo ir maldos vakaro dar šnekučiavosi prie laužo, dalinosi įspūdžiais, lyg pradėdami suprasti, kad greitai teks grįžti namo... Grįžti iš tos iš tiesų nepaprastos vietos, nes čia vyksta stebuklai. Stovykloje susipažįsta tie, kurie niekada galbūt nebūtų susitikę. Čia praturtinami ne tik paaugliai, bet ir vadovai – visi prisipildo gerų emocijų, čia skamba įdomūs pokalbiai, suprantami, jaunimui pritaikyti pamokslai. Čia vis labiau pažįstamas Dievas. Čia norisi grįžti... kasmet.
Vaizdo įrašas su stovyklos akimirkomis
------------
Stovyklautojų atsiliepimai
Paauglių pamaina
Šių metų stovykloje mane kaip niekad gyvenime pripildė Dievo žodis. Tai išgyvenau labai gyvai. Buvo labai gera stovykloje šlovinti ir girdėti Dievo žodį. Eduardas
Dalyvauti stovykloje man – ne tik metų, bet ir viso gyvenimo tikslas. Manau, kad tai šaunus būdas skelbti Dievo meilę, smagiai praleisti laiką su puikiais žmonėmis, siekiant bendro tikslo. Agnė
Kaskart vis naujai įsitikiname, kad tarnaudami stovykloje iš Viešpaties gauname daugiau nei atiduodame. Mus visus, tokius skirtingus, Viešpats stipriai suvienijo ir padarė komanda iš didžiosios raidės. Jurga ir Valdas Statulevičiai
Labai patiko stovykla, du šlovinimo vakarai, didysis žaidimas, žygis... Žodžiu, viskas, ką veikėme. Noriu padrąsinti kiekvieną važiuoti į stovyklą, nebijoti, nes čia tikrai susirasite draugų. S.
***
Vaikų pamaina
Man labai patiko stovyklos tema, vadovai ir jų padėjėjai – vadovėliai. Labiausiai patiko žygis, kuriame smagiai praleidome laiką. Estera, 12 m.
Ši stovykla man buvo geriausia iš visų. Labai patiko vadovai ir linksmi vadovėliai. Dar patiko valgykla, būreliai ir talentų vakaras. Susiradau labai gerą draugą – jis lyg brolis. O stovykloje matytus vaidinimus atsiminsiu ilgai – jie buvo labai įdomūs. Kristijonas, 10 m.
Buvo labai linksma ir įdomu. Man linksmiausia buvo tuomet, kai reikėjo ieškoti vadovėlių, patiko laikytis stovyklos taisyklių. Patiko stovyklos himnas ir naktinis žaidimas. Buvo labai geri vadovai ir vadovėliai. Stovykloje susiradau naują draugą. Buvo įdomu žiūrėti detektyvinius vaidinimus. Dominykas
Stovykla man teikia didelį malonumą. Kiekvienąkart, kai važiuoju į ją, mano širdį pripildo džiaugsmas – vos tik pagalvojus apie tai, kiek naujų draugų susirasiu, kiek daug dalykų išmoksiu ir kiek daug nuotykių patirsiu. Labiausiai man patinka ten sutikti žmonės. Didžiausias malonumas yra šlovinti Dievą, garbinti ir lenktis Jam. Kai Jį garbinu, jaučiu, kaip mane pripildo Šventoji Dvasia, jaučiu Dievo meilę ir apsaugą. Labai dėkoju vadovams ir vadovėliams, kurie surengė tokią nuostabią stovyklą. Augustė, 12 m.
Stovykla buvo įdomi. Labai patiko vaidinimai. Kiekviena diena buvo įdomi. Labai patiko sporto būrelis. Patiko net eiti miegoti, nes vakare būdavau labai pavargęs ir... laimingas. Radvilas
Man labai patiko pamokslai, šlovinimas, žaidimai ir kita veikla. Visa tai patirti buvo neapsakomai smagu. Labai dėkoju visiems, kurie pasiaukojo. Lukrecija, 12 m.
Kiekvienais metais stovykla organizuojama vis kitaip, todėl čia tikrai nenuobodu. Tvarkinga, graži aplinka, yra stadionas. Susiradau naujų draugų. Labai geri ir rūpestingi vadovai. Labiausiai patiko žygis (4 km), užduotys ir makaronai su mėsa. Nekantriai lauksiu kitų metų, kai vėl galėsiu vykti į stovyklą. Jonas, 10 m.
