Siekime tikslo aukštybėse (Fil 3, 14)

Maldoje iškilo klausimas: „Koks yra svarbiausias žmogaus gyvenimo tikslas?“ Pradėjau mąstyti, svarstyti ir ieškoti atsakymo. Pasaulyje yra daug atsakymų, ir žmonės įvairiai gali atsakyti, kas jiems yra gyvenimo tikslas. Vieni siekia baigti mokyklą, kiti – universitetą. Kai kas turi tikslą sukurti šeimą, susilaukti vaikų, įsigyti ar atstatyti būstą, laimėti čempiono medalį ar uždirbti daug pinigų, karjerą darant verslo srityje. Šį sąrašą turbūt būtų galima tęsti be galo. Bet koks yra Gyvuoju Dievu tikinčio žmogaus gyvenimo tikslas?

Miesto katekizmas pirmu atsakymu tai įvardija – svarbiausias žmogaus tikslas yra šlovinti Dievą ir džiaugtis Juo per amžius. Šis atsakymas įpareigoja, bet ir pradžiugina, nes pasako, jog mes, žmonės, galime tai daryti per amžius! Mane tai labai įkvepia ir skatina toliau mąstyti, kaip aš galiu to tikslo siekti. Tikslai ir yra keliami tam, kad juos įgyvendintum, tad, vadinasi, ir šis tikslas – džiaugtis Juo per amžius – yra pasiekiamas.

Vieną rytą atsiverčiau pradėtą rašyti dienoraštį ir pirmame puslapyje perskaičiau užrašytą mintį: „Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo.“ Susimąsčiau... Vadinasi, galima nukreipti savo dėmesį nuo tikslo į ką nors kita, ir tada pradedi matyti vien kliūtis.

Tuo metu, kai įrašiau šią mintį į dienoraštį, susidūrėme su tam tikrais sunkumais: gaisras buvo suniokojęs mūsų gyvenamojo namo vidų (išdegė pusės namo perdanga tarp pirmo ir antro aukšto, t. y. pirmojo aukšto lubos, o antrojo – grindys. Kas nesudegė, neapdegė, tai aprūko arba gesinant ugnį buvo supilta vandeniu). Žodžiu, vaizdas nekoks... Prieš akis kilo ne patys geriausi „regėjimai“, kaip reikės viską atstatyti, o kliūčių šiam tikslui įgyvendinti, atrodė, yra begalė, ir visos jos tokios didelės ir neįveikiamos. Bet mano tikslas buvo atstatyti tai, kas ugnies suniokota, ir padaryti tai kuo greičiau, nes tuo metu mes ir gyvenome ten, visi susispietę viename mažame kambarėlyje, kurio siena buvo tik lengvai aprūkusi. Langai, durys, grindys, sienos, lubos, statybininkai, dažytojai, santechnikai, elektrikai... Žinoma, reikėjo ir pinigų, bet iš kur jų paimti?

Klūpėjome visa šeima ant kelių ir prašėme Dievo pagalbos – juk Jis gyvas! Ne tuščiai Jėzus sakė: Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasir?pins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo (Mt 6, 32–34).

Išoriškai žiūrint, mano kasdienybė nepasikeitė. Aš toliau ėjau į darbą, į bažnyčią, bet turėjau įveikti ne tik išorėje, bet ir sieloje iškilusias kliūtis. Norint atstatyti būstą, laiko ir finansų reikėjo daugiau, bet nei laiko, nei pinigų nebuvo daugiau nei prieš nelaimę. Tad labai aiškiai supratau vieną dalyką – Jėzus nesuklydo, ragindamas: Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės, arba, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, siekime tikslo aukštybėse (Fil 3, 14), šlovinkime Dievą ir džiaukimės Juo per amžius (Miesto katekizmas).

Turiu pasakyti, kad kliūčių aš tuo metu nemačiau. Laiko buvo viskam pakankamai: ir darbui, ir šeimai, ir namų tvarkymo darbams, bet taip pat ir svarbiausiam tikslui, kurį kartu su žmona akcentavome – visų pirma skirti laiko Dievui ir Jo bažnyčiai. Tikslas pateisina priemones, ir mes nematėme kliūčių. Žinoma, nebuvo labai lengva, bet Viešpats buvo arti – Jis stiprino dvasiškai, maldoje, per savo Žodį ir tarnystėje. Atrodė, kad reguliariai buvo pridedama visa, ko reikėjo (Mt 6, 33). Jis yra gyvas šiandien, nes Jis yra tikrasis Dievas, kuris skelbia Gyvenimą nešančius žodžius. Reikėjo tik įsivardyti, koks yra mano gyvenimo tikslas?

Namo atstatymas ir pagrindiniai darbai truko 4 mėnesius, smulkmenas pabaigėme kiek vėliau. Buvau, kaip ir daugelis šiandieną, paprastas Dievą šlovinantis tikintysis, vienas iš brolių, besiklausantis pamokslų bei turintis tikslą – siekti to, kas aukštybėse.

Mąstau, kaip bėga sportininkai, turintys įveikti bėgimo su kliūtimis trasą... Jų kojos tarsi pačios šoka per kliūtis, nes jie žvelgia į tikslą – į finišą ir apdovanojimą, į medalį, garbę ar net į vainiką. Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte! [...] jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas (1 Kor 9, 24–26). Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį šlovės vainiką (1 Pt 5, 4).

Viešpats kviečia savo Bažnyčią šiandien veržtis į tikslą aukštybėse, matyti, kad mūsų Tėvynė danguje ir ten mūsų laukia Gelbėtojas Viešpats Jėzus Kristus! (Fil 3, 14. 20). Žvelkime į Jį, su džiugia širdimi šlovinkime Jį, tada įveiksime visas mūsų žemiškame gyvenime iškylančias kliūtis, nes, matant Jį kaip savo gyvenimo tikslą, kliūtys įveikiamos antgamtine jėga... Matykime tikslą aukštybėse!

Bendrinti: