278 | 2010 08 05 | Pastoriaus pavaldumas

Yra pastorių, kurie skelbiasi esą nepriklausomi, niekam nepavaldūs ir niekam neatsiskaito. Kyla abejonių, ar gali jaunas pastorius vesti bažnyčią, neturėdamas virš savęs vadovo. Kaip yra pagal Bibliją?

Gražina,  46 m., Klaipėda


 

Visi tikintieji yra broliai ir seserys Kristuje. Tačiau tas pats Kristus, anot apaštalo Pauliaus, paskiria tam tikrus žmones ganyti, prižiūrėti, ugdyti bažnyčią: „Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui, kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko" (Ef 4, 11-13).

Naujajame Testamente mes matome bažnyčios užuomazgas, atskiras bendruomenes, kurioms Paulius ir kiti apaštalai rašo laiškus. Tos bendruomenės kaip ir savarankiškos, tačiau matome, kad tam tikri iškilę bendri teologiniai ir praktiniai klausimai buvo sprendžiami kartu su apaštalais (apie tai skaitome, pvz. Apaštalų darbų 15 skyriuje). Paulius, būdamas „nepriklausomas" apaštalas, vykdavo į Jeruzalę pas, jo žodžiais tariant, šulus - Petrą, Jokūbą ir Joną - „pasikoreguoti" savo apreiškimų, „kad kartais nebėgčiau ar nebūčiau bėgęs veltui", - rašo jis (Gal 2, 1-9).

Augant bažnyčių ir lankytojų skaičiui, neišvengiamai tenka spręsti jos struktūros ir organizacinius klausimus. Na ir ši tvarka kiekvienoje denominacijoje gali būti skirtinga.

Pradėjus augti mūsų bendrijos „Tikėjimo žodis" bažnyčioms, taip pat teko spręsti šiuos klausimus. Iš vienos pusės, bendrija „Tikėjimo žodis"  yra ir nepriklausoma - nesame pavaldūs jokiai denominacijai nei Lietuvoje, nei užsienyje; finansiškai išsilaikome patys savo narių aukomis (žr. http://www.btz.lt/lt/apie-mus/kas-mes-esame.html ) , bet krikščionių bendrijai „Tikėjimo žodis" vadovauja pastorių taryba, sudaryta iš bendrijai priklausančių bažnyčių pastorių ir vyresniųjų. Esminiai sprendimai, susiję su pastoracine tarnyste bendrijoje (pavyzdžiui, pastoriaus skyrimas ar jo atleidimas), yra bendrijos pastoracinės tarybos prerogatyva (žr. http://www.btz.lt/lt/apie-mus/vadovavimas.html).

Manau, kad kai virš mūsų yra dar „viršesnis" asmuo, kuris neša atsakomybę ir už mus, kuris padeda ir pataria priimant tam tikrus sprendimus, tai yra palaiminimas. „Aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis" (Ekleziasto 5, 7). Šie principai galioja visur, nesvarbu apie ką kalbėtume: apie įmonę, bažnyčią ar valstybę. Na ir, žinoma, virš visų yra Dievas, kuriam visi turėsime duoti ataskaitą. 

Tačiau svarbu saugoti ir tirti savo širdį, kad nebūtume sukilę prieš savo vyresniuosius, ypač jei jie galbūt jaunesni už mus. Apaštalas Paulius Timotiejui rašo: „Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, dvasia, tikėjimu, skaistumu" (1 Tim 4, 12).

Siūlau skaityti Apaštalų darbų knygą ir apaštalų laiškus, kad ir pati susidarytumėte nuomonę, kaip augo ir vystėsi bažnyčia.

Su pagarba, 
pastorius Gintautas Gruzdys



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: