365 | 2012 01 26 | Kryžius bažnyčiose

Apaštalų darbuose kalbama apie Jėzaus mirtį ant medžio ir Laiške galatams (Gal 3, 13) „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“ minimas medis, o ne kryžius. O Išėjimo 20, 4-5 aiškiai parašyta: ,,Nedarykite sau jokio drožinio nei atvaizdo..." Tai ar man dera garbinti ir eiti į bažnyčias, kur kryžius net pakabintas yra?

Jei teisingai suprantu, Jūs bandote pasakyti, kad Jėzus kabėjo ant medžio, bet ne ant kryžiaus? Ir todėl kryžiaus vaizdavimą prilyginate neleistinam drožiniui, stabui, kurio akivaizdoje nevalia garbinti Dievo? Jei taip, tuomet, teisybės dėlei pasakytina, jog kalbant apie Jėzaus nukryžiavimą, Raštas šalia „medžio" dažnai mini ir „kryžių". Štai kelios nuorodos: Mt 27, 32.40.42; Mk 15, 46; Apd 2, 23. „Medį" reikėtų suprasti kaip sinonimiškai kryžiui vartojamą sąvoką. Galima numanyti, jog šis žodis buvo pasitelkiamas pirmiausia todėl, kad kryžius buvo medinis. Be to, remiantis Įst 21, 23, kabėjimas ant medžio buvo laikomas Dievo prakeikimu (kaip tik Jėzus ir buvo Tėvo apleistas Jam kybant ant medinio kryžiaus): Jei žmogus padarys nuodėmę, vertą mirties, ir tu nužudysi jį pakardamas, jo kūno nepalik ant medžio per naktį, palaidok jį tą pačią dieną. Dievo prakeiktas tas, kuris kabo ant medžio (Įst 21, 22-23).

Čia kalbama apie pakartąjį, kaip Dievo prakeiktąjį. Apaštalas Paulius pastarąją eilutę jūsų jau cituotoje Gal 3,13 taiko nukryžiuotam (ant medžio-kryžiaus iškeltam) Kristui. Dievo įstatyme nukryžiavimo bausmės nesutinkame, ją greičiausiai bus sumanę persai, ir kur kas vėliau, nei buvo užrašyta Pakartoto įstatymo knyga. Romėnai ją perėmė ir taikė iki IV a. po Kr. Tokiu būdu ir buvo ant medžio iškeltas ir nukryžiuotas Viešpats Jėzus.

Šiandien krikščioniškos bažnyčios plačiai naudoja kryžiaus simbolį, tačiau ne tam, kad jį garbintų, bet kaip atminimą reikšmingiausio žmonijos istorijoje įvykio - atpirkimo nuo nuodėmės ir amžinos pražūties Kristaus mirtimi. Todėl nemanyčiau, jog kryžiaus buvimas bažnyčiose jau savaime yra stabas. Juk garbiname ne kryžių, o Jėzų, nukryžiuotą ir prisikėlusį. Kryžiaus vaizdinys tik vėl ir vėl grąžina prie Gerosios naujienos ištakų, primena Jėzaus kančią ir mums, kaip Kristaus mokiniams, skirtąją dalią - savojo kryžiaus nešimą mūsų kasdienybėje. Todėl tikrai nereikėtų bodėtis ar baimintis bažnyčiose esančių kryžių. Manau, jog mus supančiame pasaulyje esama kur kas grėsmingesnių pagundymų ir stabų nei kryžius bažnyčioje, tad kaip tik jų įtakos ir derėtų saugotis.

Pastorius Mindaugas Sakalauskas


Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: