448 | 2013 06 21 | Atleisti sau

Labas. Savo tikėjimo kelionėje keletą kartų buvau susidūręs su sąvoka „atleisti sau“. Nesuprantu, ką ji galėtų reikšti, be to, ir  Biblijoje apie tai lyg ir nekalbama. O gal tiesiog šis išsireiškimas netikslus?
Šiuo metu skaitau tokią atleidimo maldą, kurioje raginama atleisti sau. Maldos kontekstas tarsi neprieštarauja Dievo žodžiui, nes aiškiai sakoma, kad per Kristaus auką Dievas mums atleidžia, bet dar reikia išmokti atleisti sau pačiam. Ką tai turėtų reikšti? Mane tai trikdo. Gal tai galėtų reikšti tiesiog nuolankumą priimti atleidimą, nebūti išdidžiam?
 



Ačiū už jūsų klausimą. Visiškai su jumis sutinku, kad Šventajame Rašte sąvokos „atleisti sau“ nesutinkame, nors yra pakankamai daug psichologinio pobūdžio pamokymų, kaip turėtume sau atleisti. Žmonės, padarę kažką, jų požiūriu, baisaus, gana dažnai sako: „To sau niekada neatleisiu.“ Tai reiškia, kad kai kuriuos poelgius žmogus laiko neatleistinais. Tačiau, kokiu pagrindu nusprendžiame, kuris poelgis atleistinas, o kuris - ne? Manau, kad negalime sau atleisti tada, kai sėdamės į Dievo Teisėjo vietą. Sutikčiau su jumis, kad pagrindinė neatleidimo sau priežastis yra mumyse slypintis išdidumas. Čia derėtų prisiminti apaštalui Petrui Dievo pasakytus žodžius: Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu (Apd 10, 15). Jeigu Dievas mums atleido, kas mes tokie, kad patys save toliau smerktume?

Pastorius Gabrielius Lukošius 

Užduoti klausimą

Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: