Jonavos krašto evangelikų istorija

Jonava, esanti tarp Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių – negalėjo ir negali likti įvykių, vykusių bei tebevykstančių šiuose miestuose, nuošalyje. Dėl patogios geografinės padėties, kelių ir Neries upėje išvystytos laivybos Jonava turėjo nemažai privalumų, tiek verslo, švietimo bei susisiekimo srityse, tiek ir kalbant apie tikėjimo sklaidą. Tad nieko nuostabaus, kad XVI a. plintant reformacijos idėjoms, evangelinis mokymas pasiekė ir to meto Jonavos raj. dvarų bei miestelių gyventojus. Jonavos žemėse buvo ne vienas dvaras, kuriame skambėjo evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų pamokslininkų skelbtas Evangelijos žodis.

Daugiausia žinoma apie evangelikų reformatų veiklą XVI a. Žeimių dvare (10 km nuo Jonavos, važiuojant link Kėdainių). Beje, Žeimiai yra anksčiausiai istoriniuose šaltiniuose paminėta Jonavos rajono gyvenvietė (1363 m.). Verta pastebėti, kad Žeimiai yra tik 8 km nuo Abraomo Kulviečio tėviškės, Kulvos dvaro, tad žinoma, kad reformatoriška Evangelijos žinia buvo skelbiama ir kituose tuometinio Jonavos rajono miesteliuose (pavienių žinių pateikia enciklopedija „Mūsų Lietuva“, Žeimių dvaro tyrimo medžiaga). XVI a. pirmaisiais dešimtmečiais Žeimius valdė Goniondzo-Raigardo šakos kunigaikštis Mikalojus Radvila (apie 1470–1521 m.). Vėliau dalį Žeimių dvaro ir Žeimių miestelį ėmė valdyti Zavišos, kurie čia toliau ir plačiau vystė evangelikų reformatų kultūrinę veiklą.

Tikėtina, kad pirmoji protestantų (evangelikų reformatų) bendruomenė Žeimiuose susikūrė XVI a. antroje pusėje. Minima, kad evangelikų bažnyčios pamokslininkas, 1563 m. Krokuvoje pasirašęs evangelikų reformatų bažnyčios sinodo protokolą, Gregorius Cracovius Minister Zielienicensis, buvo iš Žeimių. 1588 m. evangelikų bažnyčią mini ir Romos katalikų bažnyčios kunigas Simonas Senkevičius, skundęs Žeimių evangelikų reformatų pamokslininką. Tai – pirmasis Žeimių evangelikų reformatų bažnyčios paminėjimas istoriniuose šaltiniuose.

Tarp Abiejų Tautų Respublikos senatorių evangelikų minimas ir Vitebsko kaštelionas, Žeimių dvaro ir Žeimių miestelio valdytojas Andrius Melchijoras (Merkelis) Zaviša. Būtent jis į Žeimius pakvietė pamokslininką Jokūbą Ciešickį (Jakub Cieszicki). Mirus M. Zavišai, reformacinę veiklą tęsė jo žmona Darata Zavišienė iš Samboreckių giminės.

Evangelikų reformatų dvasinė bei kultūrinė veikla Žeimiuose buvo labai reikšminga ir tęsėsi iki XVII a. ketvirto dešimtmečio, kada evangelikai reformatai prarado pozicijas Žeimiuose, o 1631 m. bažnyčios pastatas grąžintas Romos katalikams.

Evangelikų reformatų bažnyčia taip pat buvo įkurta Upninkuose, kurie įsikūrę ant gražaus Šventosios upės kranto Kernavės ir Vilniaus link. XV a. Upninkai visiškai priklausė garsiai Lietuvos didikų Astikų giminei, iš kurių ir kilo Radvilos, viena garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, evangelikų reformatų giminių.

1447 m. čia funduota katalikų bažnyčia (pirmoji bažnyčia Jonavos rajone). Upninkai XVI a. priklausė Vilniaus vyskupijai. Tikėtina, kad Upninkus valdžiusi paskutinė Radvilų Goniondzo-Raigardo šakos atstovė Ona Radvilaitė Kiškienė įkūrė evangelikų reformatų bendruomenę ir perdavė jiems bažnyčios pastatą. Evangelikai ilgai išlaikė savo tikėjimą Upninkuose – Upninkų dvaro savininkas liuteronas Bulmeringas dar 1864 m. minimas Lietuvos istoriniuose šaltiniuose. Čia veikė ir evangelikų įsteigta vaikų mokykla.

Iš Jonavos krašto taip pat kilęs Abraomas Kulvietis, vienas žymiausių Lietuvos evangelikų, reformatorių, švietėjų. Jis gimė 1510 m. Jonavos rajone, Kulvos kaime. A. Kulvietis – lietuvių kultūros veikėjas, teisės daktaras (1537 m.), reformacijos idėjų skleidėjas Lietuvoje. A. Kulviečio tėvai – vidutinio turtingumo bajorai. Tuo laikotarpiu A. Kulvietis buvo pirmoji asmenybė, rodanti, kad ir vidurinioji bajorija imasi profesionaliosios kultūrinės veiklos, jungiasi į besitelkiančios lietuvių inteligentijos sluoksnį [Lukšaitė, Ingė. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. – Vilnius, 1999. – P. 144]. A. Kulvietis reformacinę veiklą vykdė Vilniuje, Karaliaučiuje. Savo gimtinėje Kulvoje, matyt, buvo paveikęs artimiausius giminaičius. Protestantizmą priėmė ir A. Kulviečio tėvai. 1539 m. jis įsteigė Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą ir jai vadovavo. Dėl Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio persekiojimų už evangelines reformacijos idėjas, Kulvietis buvo priverstas 1542 m. pasitraukti į Karaliaučių. Šiame mieste jis buvo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas ir partikuliaro (aukštesniosios mokyklos) vedėjas. 1544 m. partikuliarą perorganizavus į universitetą, tapo Karaliaučiaus universiteto pirmuoju vicerektoriumi (rektoriaus pareigų tuo metu nebuvo) ir graikų bei hebrajų kalbų profesoriumi. Besirūpindamas evangelikų mokslo platinimu, 1545 m. A. Kulvietis paskutinį kartą grįžo į Lietuvą ir ryžtingai dalyvavo Vilniaus tikybinėje veikloje už liuteronų reformaciją. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių ir daugiau negu 20 psalmių. Savo veikla A. Kulvietis sukūrė prielaidas pirmajai lietuviškai knygai, Martyno Mažvydo „Katekizmui“ (1547 m.), kuris dvelkia gražia evangeliška dvasia, pasirodyti. Abraomas Kulvietis mirė 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje. Manoma, kad palaidotas Jonavos rajone,  Kulvos seniūnijoje, Smičkių kaime.

Graži Jonavos istorija, dvasinis ir kultūrinis reformacijos palikimas iš tiesų gausus, bet pamirštas ir apleistas. Tad norisi priminti ir kalbėti žemiečiams, su kokia evangeliška reformuotos bažnyčios meile Kristui ir Dievo žodžiui buvo susilietusi tuometinė visuomenė. Norisi tęsti šį Dievo darbą ne tik žodžiais, bet ir gerais darbais.

Šaltiniai:

 1.  http://www.jonbiblioteka.lt/lt/krastotyra/jonavos-krasto-istorija-ir-datos

 2. http://www.kaunoarkivyskupija.lt/upninkai/

  3. http://www.llt.lt/pdf/vepriai/Vepriai_baznycios.pdf

P. S. Nuotraukose: 1) Upninkų bažnyčia

 2) Jonavos ir Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčių pastoriai Giedrius Ažukas ir Mindaugas Palionis prie paminklo Abraomui Kulviečiui Jonavoje, Santarvės aikštėje.

Bendrinti: