Priežastys saugotis „gerumo evangelijos"

Mano brendimo metais pati svarbiausia ir nuolat bažnyčioje skambėjusi žinia buvo - „būk gera". Gali būti, kad nesugebėjau išgirsti žinios apie malonę ar širdimi nepajutau, kad Dievas mane myli. Tačiau ši mintis, kad krikščionybė susijusi su uždaviniu „būti geram", tapo žalingu mano dvasinio gyvenimo pamatu.

Aš įvairiais būdais stengiausi būti gera, tačiau tos pastangos tik paaštrino tai, ką ir taip žinojau - aš nesu pakankamai gera ir niekada tokia nebūsiu. Nuodėmė visiems laikams prikibo prie manęs, ir visos mano pastangos „būti geresnei" nueidavo niekais prieš kūno geidulius.

Sulaukusi dvidešimties metų ir vis dar bandydama išsiaiškinti, kas yra „gerumo evangelija", atsiverčiau Laišką galatams. Staiga žodžiai atgijo - Dievas parodė, jog man trūksta supratimo apie tai, ką Kristus yra dėl manęs padaręs. Tą dieną Jis pradėjo sudėtingą procesą - Jis atkakliai keitė mano „gerumo evangelijos" supratimą tikra Evangelija.

„Gerumo evangelija" skelbė, jog išsigelbėti galima tik tikint, o šventėti turi savo pastangomis. Tačiau skaitydama Laišką galatams aš išgirdau tikrą Evangeliją: per tikėjimą Kristumi man suteikiamas išgelbėjimas, o Šventajai Dvasiai veikiant - šventėjimas. Buvau įsitikinusi, kad mano pareiga - savo širdyje brandinti dvasios vaisius, tačiau dabar supratau, jog iš tiesų mano pareiga yra paklusti ir leisti Dievui veikti manyje.

Gėdą, išdidumą ir savęs smerkimą, su kuriais kovojau visą gyvenimą, pakeitė laisvė ir džiaugsmas. Atsitiko ir dar kai kas. Kadangi pati patyriau, kaip „gerumo evangelija" gali žlugdyti, pradėjau aiškiau atskirti paslėptą jos žinią ir supratau, kad ją girdėjau visur - klausydama kitų tikinčiųjų patarimų, pamokslų, net skaitydama krikščioniškas knygas. Kuo daugiau daryk, kuo daugiau stenkis! Nuolat girdėjau keturis dalykus, visiškai priešingus tam, ką Paulius rašė galatams.

1. „Gerumo evangelija" skelbia, jog vienybė yra vienodumas.

Yra bažnyčiose žmonių, kurie moka taip įtikinti, jog pirmenybė atiduodama jų vertybėms ir aistroms, o ne Evangelijai ar pasikliovimui, kad Dievas panaudos Evangeliją, kad paveiktų vertybes ir aistras. Jie bruka išorinį panašumą kaip vienybės įrodymą.

Laiško galatams antrame skyriuje rašoma, kad Paulius susitiko su Petru, norėdamas įsitikinti, jog pamokslauja tą pačią Evangeliją, ir susiderinę išsiskyrė, kad skleistų Kristaus žinią dviem skirtingoms žmonių grupėms. Jie buvo vieningi, tačiau jų tarnavimai, jų dovanos skyrėsi. Tikroji Evangelija mus suvienija Kristuje ir ragina tarnauti vienas kitam taip, kaip skyrė Dievas - savo išskirtinėmis dvasinėmis dovanomis, skirtingiems asmenims, skirtingomis aplinkybėmis.

2. „Gerumo evangelija" teigia, kad kai kurie žmonės dėl savo elgesio yra svarbesni, ir todėl kyla daug susiskaldymų.

Jei bažnyčiose atsiranda susiskaldymų dėl rasės, vaikų lavinimo prioritetų ar netgi amžiaus, tai - „gerumo evangelijos" požymis. Viena grupė „kontroliuoja" kitą, ir priklausyti „teisingai" grupei galima tik tapus tokiam, kaip kiti jos nariai.

Laiško galatams antrame skyriuje skaitome, kad po to, kai Petras susiderino ir įrodė savo vienybę su Pauliumi, jis su kitais žydais atsitraukė ir atsisakė valgyti su atsivertusiais pagonimis. Kodėl? Paulius sako, kad Petras bijojo susiteršti reputaciją. Jis brangino žmonių, kuriuos laikė svarbesniais, „apipjaustytais", nuomonę, o tai sukėlė liūdesį, sumaištį ir nereikalingą skausmą. Evangelija aiškiai sako: Nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet naujas kūrinys (Gal 6, 15). Mes visi tokiu pat būdu tapome naujais kūriniais Jėzuje Kristuje, taigi mes visi esame vienodai vargšai ir lygiai taip pat esame išgelbėti Kristuje. Evangelija atneša tikrą vienybę.

3. „Gerumo evangelija" yra nesibaigiančios pastangos šventumo siekti darbais.

„Gerumo evangelijos" mantra - „Daugiau daryk, labiau stenkis, būk geresnis." Ji iš karto peršoka prie teisingos reakcijos ir teisingo elgesio, nekreipdama dėmesio į tai, kad teisingai reaguoti ir elgtis skatina gyvenimas patiriant Dievo meilę. „Gerumo evangelija" sako, kad mes patys esame atsakingi už savo dvasinį augimą, brandą bei teisingą elgesį su kitais - tai verčia mus remtis į save.

Apie tai kalba ir Paulius Laiško galatams 2 skyriuje, aprašydamas, kad Petras prisišliejo prie būrio, kuriam norėjo įtikti. Taip Petras nesąmoningai paskatino kitus grįžti prie kūniškumo. Kiek bažnyčių panašiai dėsto reikalavimus, bet nepaiso, kad tik Kristaus darbas ir Šventosios Dvasios galia suteikia jėgų tuos reikalavimus įvykdyti?

Tikroji Evangelija garsiai skelbia, jog tam, kad būtume teisūs prieš Dievą, nereikia vykdyti jokių  reikalavimų, nes Kristus juos įvykdė už mus. Tai tinka ir kalbant apie gyvenimą po išgelbėjimo. Mes negalime mylėti Dievo ir kitų taip, kaip įsakė Kristus (mylėti savo priešus, atleisti įskaudinusiam, visada džiaugtis), jei mumyse per Šventąją Dvasią neveiktų prisikėlusio Kristaus gyvybės jėga. Gyventi krikščioniškai - ištikimai atsiduoti Dievui ir priimti iš Dievo, nuo pradžios iki galo.

4. „Gerumo evangelija" iškelia šalutines vertybes.

„Gerumo evangelija" svyruoja kaip švytuoklė tarp dviejų kraštutinumų: arba asmeninė laisvė vertinama labiau nei meilė ir teisumas (Gal 5, 13), arba elgesys vertinamas labiau nei tikėjimas ir meilė (Gal 5, 6). Iš esmės tai parodo, kad paties žmogaus valdžia vertinama labiau nei Dievo. Bažnyčios, kuriose skelbiama „gerumo evangelija", moko, kad Kristaus malonė neįkvepia pagarbaus atsako, arba tvirtina, kad išorinis elgesys paskatina vidinius pokyčius.

Tikroji Evangelija skelbia, kad Dievas veikia mūsų viduje per savo malonę. Jo gerumas skatina mus atgailauti ir daryti gerus darbus, kuriuos Jis yra mums paruošęs. Jos pamatas - Dievo, o ne žmogaus valdžia, ir Jo kilnumas bei mums rodomas dosnumas sulaukia džiaugsmingo mūsų atsako. Mes mylime Jį, nes Jis mus pirmas pamilo.

Evangelija turi būti aiški tiek mums, tikintiesiems, tiek tiems, kuriuos mokome ir kuriems patariame. „Gerumo evangelija" - nepakeliama našta tiems, kuriems ją užkrauname, o tikroji Evangelija veda į Jėzaus pažadėtą apstų gyvenimą. Neskelbkime žmonėms „gerumo evangelijos". Atiduokime malonę dovanai, kaip ją teikia Dievas.


http://www.thegospelcoalition.org/

Vertė Jurga Domarkaitė

 

Bendrinti: