Ko taip nerimauji?

Diagnozė yra svarbi. Kai kas nors negerai jūsų kūnui ir jūs jaučiatės blogai, svarbu žinoti, kokia yra problema. Taip yra ir kalbant apie dvasines problemas. Tam, kad vaistai gydytų, svarbu nustatyti teisingą diagnozę.

Tai kas gi yra susirūpinimas arba nerimas? Tai būsena, pažįstama kiekvienam žmogui bet kurioje visuomenėje. Tik nedaugelis žmonių iš tikrųjų nepasiduoda nerimui.

Nerimo samprata

Reikšmingi yra įvairūs veiksniai ir detalės, bet Biblija prasiskverbia giliau, parodydama, kad nerimas yra gili dvasinė problema. Tai nereiškia, kad Biblija ignoruoja psichinius, fiziologinius, istorinius, socialinius ar su aplinka susijusius nerimo aspektus ar jiems priešinasi. Ne, visa tai laikoma dvasinės problemos dalimi – nerimas yra reakcija į gyvenimą Dievo sukurtame pasaulyje. Nerimas yra ir reakcija į patį Dievą.   

Evangelijos pagal Matą 6 skyriuje, 25–34 eilutėse, Jėzus tris kartus sakė: „Nesirūpinkinkite.“ Ten pavartotas graikų kalbos žodis merimnao, kuris, išvertus pažodžiui, reiškia „išsiblaškęs protas“ arba „dvigubas mąstymas“. Jei pažvelgsime į platesnį šios ištraukos kontekstą, suprasime, kad kalbama apie susiskaldymą arba pasidalijimą tarp Dievo karalystės ir žmogaus. Tai reiškia būti atsitraukusiam nuo vienos karalystės dėl kitos. Biblijos tyrinėtojas Dickas France labai įžvalgiai pastebi, kad nerimas – tai pernelyg didelis susirūpinimas dėl to, kas nėra Dievo karalystė. Taigi, nerimas yra per didelis rūpestis. Tai labai paprasta, bet naudinga įžvalga. Tai padeda suprasti ir tai, kas neįeina į nerimo sąvoką.

1. Nerimas nėra tas pats, kas rūpestis. Nerimas yra per dididelis rūpestis, tad jis yra kitoks nei rūpestis. Žmogui būdinga dėl ko nors rūpintis. Tačiau nerimas nėra rūpestis: kai žmogus kuo rūpinasi, jis imasi išmintingų veiksmų ir meldžiasi. Tačiau nerimaujantis arba per daug susirūpinęs žmogus galvoja ir elgiasi taip, lyg viskas priklausytų nuo jo, lyg viskas vyktų visai nekontroliuojamai, ir jo malda, jei jis apskritai melžiasi, būna desperatiška.

2. Atsakas į nerimą nėra atsipūtimas. Noras atsikratyti nerimo, per didelio rūpesčio, yra geras, bet tai nereiškia, kad dabar jau niekuo nesirūpinsime. Priešnuodis per dideliam rūpesčiui nėra paprasčiausiai būti tingiam ar atsipūtusiam. Kartais nerūpestingumas ir abejingumas gali atrodyti kaip dievotumas, tačiau taip nėra. Mes visi pažįstam “atsipalaidavusių” žmonių. Gal ir jūs vienas iš tokių. Tai gali atrodyti kaip nuostabus gyvenimo būdas, tačiau verta prasiskverbti kiek giliau, už to atsipūtimo kaukės.

3. Ne visada tai, kad imiesi veikti, liudija nerimą. Klaida yra galvoti, kad nepasiduoti nerimui reiškia būti pasyviam ir paprasčiausiai tikėtis, kad Dievas patenkins visas tavo reikmes. Jėzaus raginimas žvelgti į paukščius ir augalus kartais aiškinamas kaip raginimas būti pasyviam, tačiau pasyvumas nėra dievotumas. Taip, Dievas parūpina paukščiams maisto, bet jie turi aktyviai jo ieškoti ir jį surinkti. Žinoma, jei mes labai sunkiai triūsiame, tai gali būti ženklas, kad žmogus per daug sunerimęs, per giliai susirūpinęs, nors taip yra ne visada.

Šis pasaulis ar Dievo Karalystė?

Atsižvelgdami  į šiuos įspėjimus, grįžkime prie nerimo sąvokos. Pažvelkime, kokiame kontekste užrašytos Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus 25–34 eilutės. Tai padės suprasti nerimo sąvoką. Jėzaus mokymas apie susirūpinimą skamba žymiajame Kalno pamoksle, kur Jis ne kartą meta iššūkį: Ar jūs gyvenate taip, lyg šis gyvenimas būtų jums viskas, ar jūs gyvenate dėl Dievo karalystės? Dėl kurio Dievo karalystės? Per didelio susirūpinimo ir nerimo esmė – bandymas didžiausią viltį, nusiraminimą ir prasmę rasti tame, kas yra laikina ir greitai praeina.

Taip nutinka, kai į tai, kas sukurta, pradedame žiūrėti kaip į dievą – tuo pasikliaujame ir ieškome tame palaiminimų. Tačiau šiam pasauliui trūksta stabilumo, kurio reikia, norint nebūti susirūpinusiam. Jei sudėsite savo viltis į nestabilius dalykus, jūs būsite nestabilūs. Jūsų atsidavimas yra padalytas tarp to, kas sukurta (pinigai yra tik vienas pavyzdys), ir Dievo. Tą vietą, kurios jūsų gyvenime teisėtai yra vertas Dievas, užgrobia tai, kas sukurta (net jei tai yra ir geras dalykas). Tačiau jei tik sudėsite savo viltis į tai, kas yra šiame pasaulyje, jūs kovosite su nerimu ir susirūpinimu.

Mes galime sakyti, kad Dievas yra svarbiausias mūsų gyvenime, kad Jis viską kontroliuoja, bet dažnai tose situacijose, su kuriomis mes susiduriame, mums sunku pagal tai gyventi. Nerimas yra per didelis susirūpinimas, kuris kyla iš per didelės meilės kam nors, kai mylime tai labiau nei Dievą.

Nerimas yra galimybė

Kaip nerimas gali būti galimybė? Kai apima nerimas, kai esate pernelyg susirūpinę, jūs turite galimybę pamatyti, kokie dalykai patraukė jūsų dėmesį labiau nei Dievas. Per daug rūpinatės dėl to, ką per daug mylite. Ir tai gali būti galimybė augti. Jėzus turi būdų, kaip nukirsti problemos šaknį, ir parodo gilesnę, esminę išeitį: Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta (Mt 6, 33).

Jėzus vėl grąžina mus prie teisingų prioritetų. „Dėl ko tu gyveni?“ – klausia Jis ir kviečia mus pakreipti savo gyvenimą į gyvąjį Dievą ir Jo prioritetus. Tai, kas svarbiausia, laikykime svarbiausiais dalykais, kitiems taip pat suteikime deramą vietą. Kai taip darysime, mūsų nebevargins nerimas ir per daug didelis susirūpinimas.

http://www.thegospelcoalition.org

vertė Alina Meškytė

Bendrinti: