Dviguba Šventojo Rašto prigimtis sukuria prielaidas jo aiškinimui - nors Biblija ir yra Dievo žodis, tačiau „nenukrito iš dangaus", bet buvo perduota žmonių žodžiais skirtinguose istoriniuose ir kultūriniuose kontekstuose.

Pirmi vieši diskutavimai eucharistijos klausimu prasidėjo Strasbūre (tuo metu vokiškas miestas), kai čia atvyko A. Karlštatas (buvęs Liuterio bendražygis, vėliau tapęs radikaliosios reformacijos šalininku).

XVI amžius mena įspūdingus istorinius virsmus Senajame žemyne, kuriuos paskatino religinio atsinaujinimo judėjimas - Reformacija.

Tyrinėtojams ypač įdomus vienuolynų likvidavimo protestantizme klausimas. Analizuojama, kaip šis procesas praktiškai veikė moterų padėtį.

Moters vaidmuo bažnyčioje ir visuomenėje neabejotinai yra viena įdomiausių ir prieštaringiausių temų krikščionybės istorijoje.

Bet kokios formos meno kūrinys - grožinė literatūra, epas arba tapyba - pasižymi informatyviu turiniu.

Ir nebūdami menininkai profesionalai ar mėgėjai, su meno kūriniais susiduriame kasdien. Mes skaitome knygas, klausomės muzikos, stebime afišas, gėrimės gėlėmis.

Iki šiol nagrinėjome meną, kuris buvo skirtas Dievui pagarbinti, ar tai būtų angelai, ar gamta.

Krikščionys evangelikai visados buvo linkę ištremti meną kuo toliau į gyvenimo pakraštį. Jų nuomone, daug svarbiau yra visai kiti dalykai.

Mes pa­nag­ri­nė­jo­me kul­tū­ros her­me­neu­ti­ką ir her­me­neu­ti­kos kul­tū­rą. Da­bar siū­lau pa­svars­ty­ti, ar pa­ti her­me­neu­ti­ka ga­li bū­ti kul­tū­ros kū­ri­mo prie­mo­nė.