Anot Džo­no Ka­pu­to (John Ca­pu­to), post­mo­dernus pa­sau­lis at­si­sa­kė mo­der­niz­mui bū­din­go me­ta­fi­zi­nio ieš­ko­ji­mo ir grie­bė­si ra­di­ka­lios her­me­neu­ti­kos.

Ki­ti du mąs­ty­to­jai, at­sto­vau­jan­tys skir­tin­goms te­olo­gi­nėms tra­di­ci­joms, iš es­mės su­tin­ka su Au­gus­ti­nu ir Ku­pe­riu dėl re­li­gi­nės kul­tū­ros pri­gim­ties.

Ir šian­dien de­ba­tai tarp kul­tū­ri­nių ide­a­lis­tų ir kul­tū­ri­nių ma­te­ria­lis­tų to­li gra­žu ne­pa­si­bai­gė. Dis­pu­tų klau­si­mas tas pats: kam teik­ti pir­me­ny­bę - idė­jai ar ma­te­ria­lioms so­cia­li­nio eg­zis­ta­vi­mo są­ly­goms?

Kul­tū­ra yra žmo­giš­kos pras­mės pa­sau­lis, vi­su­ma žmo­nių dar­bų, ob­jek­ty­via for­ma iš­reiš­kian­čių svar­biau­sius jų įsi­ti­ki­ni­mus, ver­ty­bes ir vil­tis, trum­pai ta­riant, - tai iš­reikš­ta vi­zi­ja, ką reiš­kia bū­ti žmo­giš­kam.

Kul­tū­ra ir vi­suo­me­nė tu­ri bū­ti aiš­ki­na­ma her­me­neu­tiš­kai, o ne de­ter­mi­nis­tiš­kai. Gam­tos moks­lai, kaip jau su­pran­ta­me iš pa­ties pa­va­di­ni­mo, ty­ri­nė­ja gam­tą.

Vi­sas pa­sau­lis - sce­na,
O žmo­nės - tik ak­to­riai.
Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo vaid­me­nis
Ir per gy­ve­ni­mą su­vai­di­na jų ne vie­ną. (V. Šekspyras)

Krikščionys evangelikai paprastai priešinosi Evangelijos įvykių demitologizavimui, pagal kuriuos, pavyzdžiui, Jėzaus prisikėlimas aiškinamas kaip mitinis naujo gyvenimo principo pavaizdavimas.

Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: „Mylėk savo artimą" ir nekęsk savo priešo. O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų...

Jei Dievas yra numatęs savo žmonėms gyvenimo tikslą ir jei tą tikslą galima sužinoti, tada nėra nieko svarbiau už to tikslo atskleidimą ir siekimą.

Liberalizmas tradicine ir gerąja šio žodžio prasme reiškia tam tikrą pagarbą ir atvirumą kitų žmonių požiūriams, ir tai tikriausiai turėtų būti būdinga visai krikščioniškajai teologijai bei patiems krikščionims.