„Iš griuvėsių keliuos“

„Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės?“ (Rom 8, 35).

 

Dievas savo vaiko neapsaugo nuo visų vargų. Jis žada: „Būsiu su juo varge...“(Ps 91,15). Kad ir kokie dideli būtų sunkumai, niekas jo negalės atskirti nuo Dievo. „Tačiau visa mes lengvai nugalime...“ (Rom 8, 37). Paulius čia kalba ne apie įsivaizduojamus, bet apie pavojingai tikrus dalykus. Taip pat jis sako, kad lengvai juos visus įveikiame ne dėl savo sumanumo ar drąsos, bet dėl to, kad nė vienas jų neįtakoja mūsų esminio santykio su Dievu Jėzuje Kristuje. Man gaila tokio krikščionio, kurio gyvenime nevyksta dalykai, kurių jis nenori.
„Ar vargas?“. Vargas niekuomet nėra šaunus, laukiamas dalykas, bet kad ir koks jis būtų – kad ir koks varginantis, erzinantis ar skatinantis kokią silpnybę, - jis nepajėgs „mus atskirti nuo Kristaus meilės“. Niekuomet neleisk, kad vargai ar „šio pasaulio rūpesčiai“ atskirtų tave nuo prisiminimo, kas Dievas tave myli (žr. Mt 13, 22).
„Ar priespauda?“ Ar gali Dievo meilė išlikti tvirta netgi tuomet, kai atrodo, tarsi visi ir viskas, kas mus supa, bylotų, kad Jo meilė yra melas, o tokio dalyko kaip teisingumas iš viso nėra?
„Ar badas?“. Ar galime ne vien tikėti Dievo meile, bet ir „lengvai nugalėti“, netgi kai badaujame?
Arba Jėzus yra apgavikas, apgavęs netgi Paulių, arba žmoguje, kuris laikosi Dievo meilės netgi tada, kai visos aplinkybės jam nepalankios, vyksta kažkas labai neįprasto. Logikai čia nėra vietos. Vienintelis tai paaiškinti galintis dalykas – Dievo meilė Kristuje Jėzuje. Kiekvieną kartą „iš griuvėsių keliuos“.

 

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“

 

Nuotrauka Motiejaus Živatkausko

Bendrinti: