Didžiai džiūgauk, Siono dukterie, garsiai krykštauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, Jis išaukštintas ir pergalingas, Jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio (Zacharijo 9, 9).

Aš karštai laukiu ir turiu viltį <...>, bet kaip visuomet, taip ir dabar Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne arba gyvenimu, arba mirtimi. (Filipiečiams 1, 20)

Tavo žodis – žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.
Psalmynas 119, 105

„Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“. Lk 15, 10

„Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos“
Pradžios 49, 24

„Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume.“ (2 Korintiečiams 12, 9)

Tamsi naktis. Greit ketvirtos sargybos metas –
kaip man liepei, į kitą krantą valtyje iriuos.
Tarytum aklas, tikslą jau seniai pametęs
esu, – ir tik Tavęs toje tamsioj nakty ilgiuos.

„Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi?“ (Mato 26, 40)

„Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats <...>.
Psalmynas 33, 12

„...Tu esi su manimi.“ (Psalmių 22, 4)