Apmąstymų laikas

 „Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti“

Pradžios 24, 63

 

Koks nuostabus buvo jo užsiėmimas. Jeigu pasimokytų išminties tie, kurie tiek daug laiko praleidžia tinginiaujančioje draugijoje, skaitydami bevertes knygas ir tuščiai pramogaudami, suprastų, kad daug naudingesnis ir įdomesnis užsiėmimas yra apmąstymai, o ne tuštybės, kuriomis jie taip susižavėję. Jei daugiau laiko praleistume vieni, daugiau pažintume, būtume arčiau Dievo ir augtume malone. Mąstydami mes tarsi atrajojame, įsisaviname maisto medžiagas iš suvalgyto maisto. Nuostabu mąstyti apie Jėzų. Izaokas sutiko Rebeką paskendęs savo apmąstymuose, daugelis kitų taip pat surado savo mylimuosius tokios būsenos.
Kokią nuostabią vietą jis pasirinko apmąstymams. Laukai – tai lyg knygos, žadinančios mintis. Kedras ir yzopas, aukštai ore sklandantis erelis, žemėje čirškiantys žiogai, dangaus žydrynė, rasos lašelis – viskas alsuoja mokymu, ir jei akys dieviškai atvertos, laukuose galime pasimokyti daugiau nei iš parašytų knygų. Laukai naudingesni sveikatai nei ankšti kambarėliai, jie labiau vilioja, teikia daugiau malonumo ir įkvėpimo. Pajuskime, kaip visa kūrinija liudija Kūrėją ir nelaikykime nieko suteptu ir nešvariu.

Kokį nuostabų laiką Izaokas pasirinko apmąstymams. Kai saulėlydis nuleidžia ant žemės šydą, siela atitrūksta nuo žemiškų rūpesčių ir pasirengia džiaugtis dangišku bendravimu. Besileidžianti saulė sukelia nuostabą ir pasigėrėjimą, o iškilmingai besiartinanti naktis – pagarbią baimę. Brangusis skaitytojau, tau būtų labai naudinga, jei rastum laiko vakarais po valandą pasivaikščioti laukuose. O jei ne laukuose, tai kad ir mieste atrasi Viešpatį; Jis pasitiks tave kambarėlyje ar net triukšmingoje gatvėje. Te tavo širdis išeina su Juo susitikti.

 

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.

Rugpjūčio 15 d. Rytas

 

Bendrinti: