Jo vaisius man saldus

„<...> jo vaisius man saldus“

Giesmių giesmės 2, 3

 

Tikėjimas Šventajame Rašte nusakomas visais žmogaus pojūčiais. Regėjimu: „Pažiūrėkite į mane ir būsite išgelbėti“. Klausa: „Klausykite, ir jūsų siela bus gyva“. Ir uosle: „Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai“, „Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas“. Tikėjimas yra ir dvasinis lytėjimas. Kaip tikėjimu moteris prisilietė prie Kristaus apdaro, taip ir mes liečiamės prie gyvenimo žodžių. Tikėjimas yra dvasinis skonio jutimas: „Kokie malonūs Tavo žodžiai. Jie saldesni už medų“. „Jei nevalgysite mano kūno“, – sako Kristus, – „ir negersite mano kraujo, neturėsite gyvenimo, jumyse pasiliekančio.“

„Skonis“ yra viena aukščiausių tikėjimo dimensijų. Pradžioje mes išgirstame Dievo balsą, ir ne tik išorinėmis ausimis, bet ir vidinėmis. Kai išgirstame Jį kaip Dievo žodį ir patikime juo, tikėjimas veikia kaip „klausymas“. Paskui mąstome apie tai, ką išgirdome, pradedame suvokti, kas buvo kalbėta. Šis suvokimas – tai „matymas tikėjimu“. Vėliau patiriame Jo grožį, gėrimės ir pajuntame malonų kvapą. Šis pojūtis vadinamas „tikėjimo kvapu“. Tada pradedame atrasti malones, kurios mums skirtos Kristuje. Toks tikėjimas yra „lytėjimas“. Paskui pradedame jausti skonį: tai džiaugsmas, ramybė ir pasigėrėjimas, kilęs iš bendravimo su Dievu. Kiekviename etape tikėjimas gelbsti. Išgirdusi Kristų kaip tikrą Dievo balsą, siela išgelbstima, bet tobulas tikėjimo Kristumi džiaugsmas pajuntamas Jį ragaujant, suvokiant Jo nuostabumą, kai Jis tampa sielos maistu. Su džiaugsmu sėdėsime Jo ūksmėje, ir Jo vaisius bus mums saldus.

 

 

 

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.

Rugpjūčio 25 d. Rytas

 

Bendrinti: