Kova su nuodėme

Kai pranašas Elijas gavo atsakymą į maldą, ir visų žmonių akivaizdoje ugnis nukrito iš dangaus ir sudegino auką, jis liepė izraelitams suimti Baalo pranašus ir griežtai įsakė: „Nepaleiskite nė vieno!“. Nuvedė juos prie Kisiono upelio ir ten nužudė. Taip turėtume elgtis su savo nuodėmėmis: visos jos turi būti pasmerktos, nė viena neturi išlikti. Mūsų brangi nuodėmė turi mirti. Nepasigailėk, nors ji ir graudžiai verktų. Užmušk ją, nors ji būtų tau tokia brangi kaip Izaokas. Nubausk ją, nes Dievas nepagailėjo nuodėmės, uždėdamas ją ant savo Sūnaus. Nesvyruodamas ir griežtai pasmerk myriop nuodėmę, kuri yra tavo širdies stabas. Klausi, kaip to pasiekti? Jėzus yra tavo stiprybė. Turi malonę nugalėti nuodėmę malonės sandoros pagrindu; turi jėgų nugalėti mūšį prieš viduje slypinčius geismus, nes Kristus pažadėjo būti su tavimi iki pasaulio pabaigos. Jei nori nugalėti tamsybes, būk teisumo saulės akivaizdoje. Nėra geresnės vietos, kur galėtum aiškiau pamatyti nuodėmę, išgyti nuo jos pasekmių ir kaltės dėl jos, kaip būdamas su Dievu. Jobas nežinojo, kaip atsikratyti nuodėmės, kol tikėjimu nenukreipė akių į Dievą, bet kai nukreipė akis į Dievą, pradėjo bjaurėtis savimi ir atgailauti dulkėse bei pelenuose. Krikščionių grynas auksas ne toks jau grynas. Reikia šventos ugnies, kad sudegintų tas priemaišas. Bėkime pas savo Dievą, nes Jis – ryjanti ugnis. Ji sudegins nuodėmes, bet ne mus. Te Dievo gerumas išugdo mumyse šventą pavydą ir neapykantą blogybėms, kurių Jis nekenčia. Jo jėga kovok su amalekiečiais, iki galo sunaikink tą prakeiktą kariuomenę, te nė vienas iš jų neišsigelbsti.

 

 

Iš C. H. Spurgeon knygos  „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“

 

Bendrinti: