Padėka Dievui

Viešpatie, kas yra žmogus, kad jį atsimeni? Arba kas yra žmogaus sūnus, kad jį aplankai? (Ps 8, 5).

Kuo žmogus užsitarnavo Tavo malonės?

Kokią teisę turiu skųstis, Viešpatie, jei mane apleidi, ir kodėl turiu murmėti, jei neduodi, ko prašau?

Teisingai aš galiu tik šitaip sakyti: Viešpatie, aš esu niekas, nieko negaliu, iš savęs neturiu nieko gero, visame jaučiuosi silpnas ir linkęs į menkystę.

Jei man nepadedi ir viduje nestiprini, tuoj atšąlu ir ištyžtu.

Tu gi, Viešpatie, visada tas pats, amžinai geras, teisingas ir šventas, viską darai gerai, teisingai ir šventai, viską tvarkai išmintingai.

Aš gi labiau linkęs prie blogo kaip prie gero, neištveriu ilgai viename nusistatyme ir pasikeičiu septynis kartus per dieną.

Tačiau aš tuoj sutvirtėju, kai tik man ištiesi savo pagalbos ranką, nes tik Tu vienas, be kitų pagalbos, gali man padėti ir mane sustiprinti tiek, kad aš daugiau nebesvyruočiau, kad mano širdis kryptų į Tave ir ten nurimtų amžinai.

Ačiū Tau, Viešpatie, už visa gera, kurį man padarei.

 

Tomas Kempietis „Kristaus sekimas“