Titulinis / Tikėjimas ir mokinystė / Tikėjimas ir mokinystė

Santykius reikia kurti. Jie nesiklosto savaime

Mes visi esame vieni nuo kitų priklausomi ir bet kokie ilgalaikiai santykiai iš kiekvieno mūsų reikalauja visų įprastų dorybių: pripažinti kaltę, nuryti nuoskaudą, rizikuoti būti atviram, nebėgti nuo problemų, bet jas spręsti.

Būkite malonūs, gailestingi ir atlaidūs vieni kitiems

Kartą stovint su sūnumis eilėje prie amerikietiškųjų kalnelių mano akį patraukė užrašas ant marškinėlių: „Būti maloniam nekainuoja nieko. Barstyk šį gėrį visur.“ Ši žinia tam tikra prasme jaudina.

DE PROFUNDIS

Stebinantis ir nepaaiškinamas yra žmogaus siekis artumo, intymumo, nepakartojamos bendravimo gelmės patyrimo.

Nuobodulio kančia ir priklausomybė nuo feisbuko

Mes dar niekada nebuvome taip priklausomi nuo feisbuko.
2013 m. kasdien feisbuke apsilankydavo 63 proc. vartotojų. 2014 m. šis skaičius šoktelėjo iki 70 proc. Jei kiekvieną dieną tikrinate feisbuką, esate vienas iš 864 milijonų žmonių, kurie neatsispiria tokiam įpročiui.

Kaip be paliovos melstis

Aš, kaip ir daugelis krikščionių, kiekvieną rytą stengdavausi skirti laiko maldai ir kasdieniams skaitiniams. Tačiau man, kaip ir daugeliui krikščionių, nepavykdavo to daryti nuolatos.

Kristaus mirtis – Dievo meilė, malonė ir sutaikymo darbas

Šventasis Raštas pasakoja dviejų pasaulių – kritusio pasaulio ir naujos kūrinijos – istoriją. Kritęs pasaulis, trumpai aprašytas Pradžios knygos 3 skyriuje, buvo paženklintas nuodėmės, kaltės, moralinio sugedimo, ligos, negandos ir mirties.

Pagrindinis mūsų poreikis

Jėzus, mokydamas savo mokinius melstis (Evangelija pagal Matą 6, 9–13; Evangelija pagal Luką 11, 2–4), išdėsto prioritetus – į ką turėtų būti nukreiptos tikinčiųjų maldos. Šioje maldoje gausu prašymų (poreikių) – prašoma kasdienės duonos, atleidimo, vedimo ir išlaisvinimo.

Atrask Dievo tau numatytą tikslą

Niekas šioje žemėje negyveno taip, kaip Jėzus. Išvaizda Jis tarsi niekuo neišsiskyrė – Jis neturėjo nei patrauklumo, nei jokio grožio, kuris mus prie Jo trauktų (Iz 53, 2), bet Jo gyvenimas pranoko visų – ne tik tuo metu gyvenusių, bet ir po Jo gyvenusių – žmonių gyvenimą. Pabaigoje Jėzus liko vienas.