Laukimas

„Lauk Viešpaties!“

Psalmių 27, 14

 

Galbūt atrodo, kad laukti yra lengva, tačiau tai viena iš sunkiausių pamokų, kurios krikščionis kareivis mokosi ilgus metus. Dievo kariams daug lengviau sparčiai žygiuoti nei ramiai stovėti. Tai ilgas ir skausmingas laikas tiems, kurių širdys trokšta ir yra užsidegusios tarnauti Viešpačiui, bet nežino, kur pasukti. Ką daryti? Apmaudauti ir nusivilti? Gal bailiai pasitraukti, bėgti ar eiti pirmyn pasitikint savimi? Ne, paprasčiausiai laukti. Laukti meldžiantis. Šaukis Dievo, papasakok, kas tave neramina, apsakyk savo sunkumus ir maldauk Jo pagalbos. Jei nežinai, ką pasirinkti – viena ar kita, turėtum nusižeminti kaip vaikas ir tyra širdimi laukti Viešpaties. Gerai, kai jaučiame, žinome savo nesupratingumą ir trokštame būti vedami Dievo. Reikia laukti tikint. Išsakyk savo nesvyruojantį pasitikėjimą Juo, nes laukimas nepasitikint yra ne kas kita kaip Viešpaties įžeidinėjimas. Nors Jis ir užtruktų iki vidurnakčio, tikėk, kad Jis ateis pačiu laiku. Regėjimas pasirodys ir neužtruks. Lauk kantriai, nemaištauk, nors esi spaudžiamas, bet laimink savo Viešpatį. Niekuomet nemurmėk dėl nereikšmingų smulkmenų, kaip Izraelio vaikai murmėjo prieš Mozę, nenorėk grįžti į pasaulį, bet realybę priimk tokią, kokia ji yra; su paprasta ir tyra širdimi atiduok ją į savo Dievo rankas sakydamas: „Viešpatie, tebūnie ne mano, o Tavo valia. Aš nežinau, ką daryti. Esu didžiausiame varge, bet lauksiu, kol Tu sukelsi potvynius ar kitaip nuginsi mano priešus. Nors ir tektų ilgai laukti, vis tiek lauksiu Tavęs, nes mano širdis pasitiki tik Tavimi. Dieve, mano širdis laukia Tavęs, ir esu įsitikinęs, kad Tu būsi mano džiaugsmas, mano išgelbėjimas, mano apsauga ir stiprus bokštas“.

 

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.

 

Nuotrauka Mato Miežonio