Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų (Ps 119, 103).

Kas gali būti skanesnio ir saldesnio mūsų burnai už medų, kuris natūraliai sukurtas, – be žmogaus įsikišimo. Bitutės – Dievo kūrinys, jos neša Jo sukurtą nektarą, žiedadulkes ir pačios pasigamina medų... Jeigu mes pasiliekame ir būname Dievo žodyje, kaip bitutės būna tarp žiedų, jis atlieka mumyse Dievo suplanuotą darbą, kad mes taptume palaiminimu aplinkiniams savo elgesiu, darbu, santykiais, žodžiais.

Bitutės nuolat dirba – skrenda, ieško žiedų, renka nektarą. O mes ar siekiame Dievo artumo, ar pasiliekame Jo žodyje? Juk Jo žodis kuria gėrį mumyse ir palaimina mus bei artimą taip, kaip net neįsivaizduojame. Jis, Dievas, padeda kurti santykius, Jis gydo, laimina, myli, paguodžia bei aprūpina viskuo, ko mums reikia šioje žemėje. Kaip bitutę, kuri yra tarp gėlių...

Ar mes skaitome JO ŽODĮ? Jei nepasiliekame Jo žodyje, mums trūksta tikro gyvenimo... Kaip bitutės be žiedų ir iš jų gaunamo nektaro nepagamina medaus, o negaudamos maisto tiesiog žūsta, taip ir tikras krikščionis negali be Žodžio išgyventi, negali nesimėgauti Jo teikiamu saldumu, sukurtu Dievo, – gyvu ir Amžinai pasiliekančiu Jo žodžiu. Viešpats kviečia mus patirti Jo teikiamo gyvenimo pilnatvę, kuris ateina per Jo Žodį, be technikos, chemijos, be žmogaus įsikišimo – taip, kaip Kūrėjas nuo pradžių sukūrė.

Kristus kviečia mus prie maloniausio žodžio žemėje – DIEVO ŽODŽIO. JIS yra GERAS! Malonūs žodžiai yra kaip medus – saldūs sielai ir sveiki kūnui (Pat 16, 24).