Būkime ištikimi savo Mokytojui

Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui...

Mato 10,25

 

To niekas nenuginčys, nes neregėta, kad tarnas būtų aukštesnis už savo šeimininką. Kai Viešpats buvo žemėje, kaip buvo su Juo elgiamasi? Ar Jo žodžius priimdavo, ar klausė Jo nurodymų, garbino Jo tobulumą tie, kurių Jis atėjo palaiminti?
Ne. „Jis buvo žmonių paniekintas ir atmestas.“ Už stovyklos buvo Jo vieta, nešti kryžių - Jo darbas.
Ar pasaulis Jam suteikė poilsio ir paguodos? „Lapės turi urvus, dangaus sparnuočiai turi lizdus, o žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“ Ta nesvetinga šalis nepasiūlė Jam užuovėjos. Jis buvo išmestas ir nukryžiuotas.

Tad jei seki Jėzumi ir gyveni panašų į Kristaus gyvenimą, turi tikėtis, kad būsi laikomas tos dvasinio gyvenimo pusės, kurią išoriškai mato aplinkiniai žmonės, dalimi. Jie elgsis su tavimi taip, kaip elgėsi su Gelbėtoju – niekins. Nesvajok, kad pasauliečiai tavimi žavėtųsi ar priimtų tave kuo taikiau, kuo šventesnis ir panašesnis į Kristų būsi. Jei nevertino nušlifuoto deimanto, kaip vertins neapdirbtą? „Jei namų šeimininką praminė Belzebulu, tai ką kalbėti apie namiškius!“ Jei būtume panašesni į Kristų, būtume dar labiau nekenčiami priešų. Didelė gėda Dievo vaikui būti pasaulio mylimam. Labai blogas ženklas, kai netikęs pasaulis ploja rankomis ir šaukia krikščioniui: „Puiku!“ Pažvelk į save ir ištirk, ar nepasielgei netinkamai, jei neteisieji tau pritaria.

Būkime ištikimi savo Mokytojui ir nedraugaukime su aklu ir puolusiu pasauliu, kuris šaiposi ir atstumia Jį. Neieškokime šlovės karūnos ten, kur Viešpats rado erškėčių vainiką.

 

 

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“