Susitikimas

„O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas.“ (Jn 4, 42)

Jie susitiko Jėzų asmeniškai. Todėl turėjo tikėjimo tikrumą. Po to jie galėjo liudyti: „Žinome, kad Jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.

Viena moteris, sutikusi Jėzų ir įtikėjusi Jį, papasakojo kitiems apie Išganytoją. Tačiau nė vienas negali būti išganytas kito tikėjimu. Nei vaikai, nei jaunuoliai iš krikščioniškų šeimų. Išganymas nepaveldimas. Galima paveldėti veido bruožus ir kūno sudėjimą, blaivų protą ir skvarbias akis, galima, be to, paveldėti talentą ir meninius gabumus, tačiau išganymo niekada nepaveldėsi. Kiekvienas žmogus turi asmeniškai jį priimti. Į Dievo karalystę turime įeiti po vieną.

Džiaukimės, kad visi turime šią galimybę. Išganymas prieinamas visiems, o Dievo troškimas glūdi kiekvieno žmogaus širdies gelmėje. Šis įgimtas troškimas ves tave pas Jį, ir tu nebegalėsi gyventi be Viešpaties. Kai Dievas tave pašauks, Jo kvietimas tarsi aidas suskambės tavo širdyje. Nepasotinamas tavo dvasios alkis ir dieviškasis kvietimas nuves į asmenišką susitikimą su Jėzumi. Tada tau bus suteikta galimybė priimti Jį kaip savo Viešpatį ir Išganytoją.

Būtent tai patyrė samariečiai. Pirma jie išgirdo apie Jėzų iš moters, o po to patys susitiko su Juo. Pirmojo „susitikimo“ nepakako. Tad ko gi dar trūko? Įtikėti Jėzų kaip savo Išganytoją. Jėzus Kristus nori tikėjimu gyventi mūsų širdyse, - sakoma Biblijoje. Jis trokšta, kad mes visiškai priklausytume nuo Jo ir būtume kartu. Jėzus nenori mūsų širdyse dalytis vieta su kitais.

/H. Neimanas/

Žurnalas „Gyvieji šaltiniai"