Duona iš dangaus

Daugybė žmonių ką tik patyrė stulbinantį stebuklą. Tai buvo pirmame amžiuje gyvenę paprasti izraelitai. Iš skirtingų gyvenviečių jie susirinko į dykvietę prie Galilėjos  ežero pasiklausyti pranašo. Tokiu tie žmonės laikė jauną vyrą – Jėzų iš Nazareto. 

Ir štai ta didelė minia buvo stebuklingai pamaitinta. Nereikėjo nei kepyklų, nei virtuvių. Užteko penkių bandelių ir kelių žuvyčių, buvusių berniuko krepšelyje. Jėzui pasimeldus, duona ir žuvys buvo antgamtiškai padaugintos.

Žmonės buvo labai sujaudinti tos patirties. Jie jau ruošėsi paskelbti Jėzų savo karaliumi, o kitą dieną vėl Jo ieškojo, nes tikėjosi toliau būti maitinami stebuklingai atsirandančia duona. 

Jie surado Jį, jiems nesuprantamu būdu persikėlusį į kitą ežero pusę – Kafarnaumo miestelyje ir ėmė klausinėti, kaip Jis ten pateko, nes niekas negalėjo Jo atplukdyti.

Tačiau Jėzus pakreipė pokalbį jiems netikėta kryptimi, sakydamas, kad jie nesuprato, ką reiškė jų vakarykštė patirtis ir nesuvokė stebuklo reikšmės. Padauginta duona – ženklas, rodantis į nepalyginamai didesnę tikrovę – duoną, nužengusią iš dangaus. Žmonės nesusigaudė, apie ką Jis kalba. Trumpalaikiai kasdienybės rūpesčiai buvo užvaldę ir apakinę jų sielas. Apie kokią duoną iš dangaus Jis aiškina?

O Jėzus kalbėjo apie save, Kūrėjo pasiuntinį, žmogumi tapusį Dievą Sūnų, atėjusį savo gyvybės kaina sugrąžinti žmonių į amžinąją Dievo karalystę. Lygindamas save su duona, Jis kalbėjo apie būsimąją savo auką – mirtį ant kryžiaus už žmonių nuodėmes. Tikėjimas Juo bei Jo atliktu darbu teikia žmonėms gyvybę, kurios daugiau niekas negali duoti.

Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk, nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė. O mane siuntusio Tėvo valia, – kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną (Evangelijos pagal Joną 6 skyriaus 35–40 eilutės).