Tikroji šviesa

Evangelijoje pagal Joną skaitome, kad buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Tai Jonas Krikštytojas, ypatingas Dievo pasiuntinys, šaukiantis atgailai Izraelio žmones, nes prisiartino dangaus karalystė. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų... (Evangelijos pagal Joną 1 skyriaus 7–8 eilutės).

Jonas Krikštytojas buvo didis pranašas, išpildęs tolimoje praeityje Dievo duotus pažadus. Tai, ką maždaug prieš septynis šimtus metų skelbė pranašas Izaijas, tapo matoma tikrove. Dykumoje šaukiančiojo balsas: „Paruoškite kelią Viešpačiui, tiesų darykite Jam vieškelį dykumoje. Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite. Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys, nes Viešpats taip kalbėjo“ (Izaijo pranašystės 40 skyriaus 3–5 eilutės).

Atsiliepdami į Jono skelbiamą atgailos žinią, žmonės miniomis ėjo pas jį iš Jeruzalės, visos Judėjos ir Pajordanės krikštytis atgailos krikštu. 

Tačiau Jonas Krikštytojas nebuvo tikroji šviesa, Jis tik liudijo apie šviesą.

Ką reiškia žodžiai „tikroji šviesa“? Kaip ta šviesa atrodo?

Šventasis Raštas mums liudija, kad visa žmonija gyvena tamsoje. Todėl remdamiesi savo kasdiene patirtimi žmonės nieko negali pasakyti apie tikrąją šviesą. Trikdo tai, jog apie ją nežino net religingi žmonės. 

Pas Joną Krikštytoją atėjo to meto religinių Izraelio lyderių pasiuntiniai paklausti jo, ar jis nėra Dievo žadėtasis Kristus, ir jeigu ne, tai kodėl jis krikštija. Jonas jiems atsakė, kad jis nėra Kristus, bet tarp jų stovis tas, kurio jie nepažįsta.

Tikroji šviesa buvo Jėzus iš Nazareto, pilnas malonės ir tiesos. Jo akivaizdoje žmonės, iškamuoti savo aistrų bei egoizmo, labai aiškiai matydavo savo blogį, tačiau taip pat suprasdavo, kad gali prieš Jėzų atsiverti, nes Jis nepasmerkia, bet gydo. Nusidėjėliai, kuriuos dėl netinkamo gyvenimo būdo niekino ir smerkė jų teisuoliai amžininkai, ateidavo pas Jėzų ir pasikeisdavo. Jie nedangstydavo savo tamsos, ir tikroji šviesa juos apšviesdavo. Tačiau tie, kurie dangstė savo vidinę tamsą išoriniu padorumu, neatsivėrė tikrajai šviesai ir liko tamsoje.