Reginys

Kūrėjas Senojo Testamento pranašui Ezechieliui parodė įspūdingą viziją. Tiksliau pasakius, pranašas išgyveno dvasinę patirtį: Viešpats jį nuvedė dvasioje į lauką, pilną sausų kaulų, ir vedžiojo po tą lauką. Tuomet Jis pranašo paklausė, ar tie kaulai gali atgyti. 

Mus šiandien išgąsdintų tokia mintis, nes daugybė filmų, kuriuose rodomi atgiję numirėliai arba vaikščiojantys skeletai, duoda konkretaus peno mūsų vaizduotei. Tačiau dieviškoji vizija buvo kitokia nei šiuolaikiniai filmai. 

Pranašas nežinojo atsakymo į Viešpaties klausimą, tad pripažindamas tai pasakė: „Viešpatie Dieve, Tu žinai.“ Tuomet Viešpats jam liepė pranašauti sudžiūvusiems kaulams ir sakyti, kad Viešpats įkvėps į juos dvasią, ir jie atgis. Jis duos jiems gyslas, užaugins mėsą ir apvilks oda. Ezechielis pranašavo, kaip Viešpats jam liepė. Ir štai – pasigirdo garsas, kaulai pradėjo judėti, artėdami vieni prie kitų. Pranašui bežiūrint, ant jų atsirado gyslos, jie apaugo mėsa, ir oda apdengė juos, bet dvasios juose dar nebuvo. Tuomet Viešpats liepė Ezechieliui vėl pranašauti, sakant, jog dvasia padvelktų ant užmuštųjų, ir jie atgytų. Pranašas vėl įvykdė Viešpaties nurodymą, – dvasia įėjo į juos ir jie atgijo.

Nuostabi vizija – sausi kaulai tampa gyvais žmonėmis. Ne vaikščiojančiais numirėliais, bet tikrai gyvais žmonėmis.

Šis reginys mums labai vaizdingai parodo, kas atsitinka, kai žmonės, išgirdę jiems skelbiamą žinią apie Kristaus mirtį už žmonių nuodėmes ir Jo prisikėlimą iš mirusiųjų, patiki ja. Apaštalas Paulius tai užrašė laiške Efezo tikintiesiems: Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti. Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, –  kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje. Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų (Apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams 2 skyriaus 1–9 eilutės).