Rastas, pašauktas ir įvaikintas

Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. [...] Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių (Mato 9, 12–13).

 

Kai Dievas matė mūsų sugadintą gyvenimą, Jis nesakė: „Mirsiu už jus, kai būsite to verti.“

Ne. Nepaisant mūsų nuodėmės, mums dar tebemaištaujant, Jis pasiryžo mus įvaikinti. Ir Dievas neketina žengti atgal. Nėra kito tokio Karaliaus, kaip Jis, kurio malonė leidžia mums ateiti tokiems, kokie esame. Jūs buvote surastas, pašauktas ir įvaikintas. Tad pasikliaukite savo Tėvu ir skaitykite šią eilutę kaip jums skirtą: „Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Rom 5, 8). Jums daugiau nebereikia svarstyti, kas jūsų Tėvas, nes Dievas jus įsivaikino. Taigi esate Dievo įsūnis bei paveldėtojas (Gal 4, 6–7).

 

Iš  Max Lucado knygos „Malonė šiai akimirkai“