Krikščioniška vasaros vaikų stovykla „Narnija – A.U.K.“

Trumpėjančios dienos, atvėsęs oras ir rytiniai rūkai vis dažniau primena apie vasaros atostogų pabaigą ir įsibėgėjantį rudenį – naujų veiklų, tikslų ir darbų pradžią. Tegul šie metai mums visiems bus kupini Dievo ramybės ir Jo išminties!

O šiandien norime pasidalinti su jumis prisiminimais ir įspūdžiais iš vaikų krikščioniškos stovyklos, kuri vyko šių metų liepos 13-19 dienomis stovyklavietėje „Rūta“, Molėtų rajone. Stovyklos tema buvo paremta mums gerai pažįstamos C. S. Lewis‘o  knygos „Narnijos kronikos“ ir tuo pačiu pavadinimu išleisto filmo motyvais. Į stovyklą suvažiavo 84 vaikai iš visos Lietuvos, jiems patarnavo daugiau nei 30 tarnautojų iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio evangelinių bažnyčių. Vaikai džiaugėsi nuotykių kupina savaite: įsitraukė į prasmingas veiklas, smagius žaidimus, turėjo galimybę išmėginti šį tą naujo įvairiuose būreliuose, mėgavosi maudynėmis ežere, stebėjo nuotykių kupinus spektaklius, drauge šlovino Dievą ir klausėsi pamokslų. Stovykloje vaikai užmezgė naujas pažintis ir susitiko su jau gerai pažįstamais draugais bei tarnautojais. Vieniems ši stovykla buvo pirmoji jų gyvenime – matėme nedrąsius, jaudulio kupinus žvilgsnius, kurie pamažu virto džiaugsmingomis šypsenomis. Kiti į stovyklą atvažiavo jau ne pirmą kartą, o kai kuriems šį vaikų stovykla buvo paskutinė – kitais metais jų jau lauks paauglių stovykla...

Tarnystė stovykloje buvo nelengvas iššūkis kiekvienam tarnautojui – pusę savaitės termometro stulpelis nenusileisdavo žemiau 30°C laipsnių, o dėl didelio tempo, nuolatinės miego stokos, intensyvių pasiruošimo darbų, repeticijų ir veiklų visi aiškiai jutome, kokie riboti mūsų kūnai. Tačiau matydami, kaip Dievas liečia vaikų širdis, kaip jie pamažu atsiveria ir keičiasi būdami stovykloje, stebėdami, kaip jaunuoliai, kurie patys kažkada buvo vaikais šiose stovyklose, dabar kantriai ir ištikimai nešė šią naštą drauge su vadovais, patyrėme, kad „verta aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką“ (pgl. Rom 12, 1). Viena ilgametė tarnautoja stovyklos vakarinio tarnautojų susirinkimo metu pasakė: „Dar prieš dešimtmetį stovyklose buvę vieni iš išdykiausių vaikų šiandien yra jaunuoliai, kurie renkasi Dievą savo gyvenimo Viešpačiu ir savanoriškai tarnauja naujai kartai būdami mažiesiems įkvepiančiu pavyzdžiu, o ilgamečiams tarnautojams – paguoda ir savotišku atpildu, – vien jau dėl to verta tarnauti stovykloje.“ Iš tiesų, didelė padėka Viešpačiui už visus tarnautojus, kurie nepagailėjo savo jėgų, atostogų laiko ir iškeitė patogumą į prasmingą tarnystę Dievui. Mieli tarnautojai, ačiū už jūsų atviras širdis, pasišventimą ir meilę mažutėliams!

Taip pat didelė padėka Viešpačiui už šiais metais taip gausiai surinktus paaukojimus vaikų ir paauglių stovykloms. Jūsų, brangūs broliai ir sesės, aukų dėka šiemet 100% buvo paremta 16 vaikų ir 1 vaikui buvo padengta 70% stovyklos kainos. Dauguma šių vaikų auga socialinės rizikos šeimose, todėl tarnystė jiems ypatingai svarbi ir prasminga. Esame dėkingi už maldininkus, kurie ištikimai užtarė tarnautojus ir vaikus visos stovyklos metu. Jūsų maldos stiprino kiekvieną ir plačiai atvėrė duris Viešpaties veikimui. Ačiū jums!

O štai keletas vaikų atsiliepimų apie šių metų stovyklą:

Ačiū visam Štabui kurie taip stengėsi ir Ačiū vadovams ir vadovėliams. Ačiū! Man labai labai liūdna, kad ši stovykla baigėsi!. ????

„Norėčiau Jums tiesiog padėkoti. Ačiū, kad surengėte tokią puikią stovyklą, niekada jos nepamiršiu. Ačiū jums, kad surengėte labai linksmus žaidimus, užduotis. Teikėte labai skanų ir gardų maistą, perduokite ačiū virėjoms. Taip pat ačiū vadovams ir vadovėliams, kad jie ištvermingai dirbo ir mums tarnavo visą stovyklą. DIDŽIAUSIAS AČIŪ VISIEMS.“

„Ačiū, kad visi vadovai ir vadovėliai buvo tokie draugiški, laimingi, žvalūs.“

 

Esame be galo dėkingi Dievui, kad nepaisant mūsų netobulumo Jis ištikimai ir kantriai lydėjo mus visus stovyklos metu, saugojo tarnautojus bei vaikus, gydė jų žaizdas ir guodė savo beribe meile. Kviečiame ir toliau savo maldose užtarti stovykloje dalyvavusius vaikus, kad Viešpats kiekvienam parūpintų bendraamžį ar suaugusįjį, su kuriuo drauge jie galėtų vis labiau pažinti dangiškąjį Tėvą, priimti Jo meilę ir sekti Juo.

 

Parengė Eglė Delnickaitė

Nuotraukos Beatos Fofanovienės