Keistas klausimas, nebent jį keltų žmogus, niekada nematęs šviesos – nuo gimimo aklas arba gyvenantis erdvėse, kurių šviesa niekada nepasiekė.
Esame pasaulyje, kuriame šviečia saulė, jos šviesą atspindi mėnulis, spindi žvaigždės, padangę nušviečia žaibai, šiaurės pašvaistės, yra daugybė žmogaus sukurtų šviesą skleidžiančių įrenginių. Dauguma iš mūsų kasdien matome šviesą ir žinome, kaip ji atrodo.
Tačiau kalbant apie dvasinę šviesą, klausimas „kaip atrodo šviesa?“ tampa labai aktualus. Kodėl? Nes įmanoma, jog tai, kas vadinama šviesa, iš tiesų yra tamsa, ir pats blogis gali prisistatyti kaip šviesos angelas. Kitais žodžiais tariant, galima apsigauti ir pavadinti šviesa tai, kas yra tik šviesos iliuzija ir neatlieka šviesos paskirties, neapšviečia taip, kad viskas taptų aiškiai matoma. Priešingai, šviesos iliuzija klaidina, kuria miražus, kuriuos pristato kaip tikrovę.
Šviesos klausimas mums turėtų būti labai svarbus, nes visi gimėme pasaulyje, apie kurį Šventojo Rašto autoriai kalba kaip apie tamsos karalystę. Jeigu taip yra, tai reiškia, kad šiame pasaulyje galima nežinoti, kaip atrodo šviesa. Įmanoma turėti begalę iliuzijų, vadinti jas šviesa ir klysti. Istorijoje buvo iškilių asmenybių, kurios sušvisdavo kaip kometos nakties danguje, tačiau savo pasekėjus atvesdavo į visišką žlugimą.
Kiekvienas žmogus galiausiai supras, ar matė tikrą šviesą, ar iliuziją, bet svarbu tai suvokti dar šiapus amžinybės slenksčio.
Praeityje gyveno vienas žmogus, kuris pats savimi atsakė į klausimą „kaip atrodo šviesa?“. Tai – Jėzus iš Nazareto. Jis pasakė: Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą (Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus, 12 eilutė). Jėzus kalbėjo savo amžininkams: Dar trumpą laiką šviesa bus su jumis. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina. Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais (ten pat, 12 skyriaus 35–36 eilutės).
Kodėl tas žmogus galėjo taip kalbėti? Todėl, kad Jis yra žmogumi tapęs Kūrėjas.
Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino. Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė. Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais (ten pat, 1 skyriaus 9–12 eilutės).