Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi […] (Efeziečiams 2, 4–5).
Viešpats Jėzus, įsikūnijęs Dievas, savo noru pasirinko kentėti ant kryžiaus dėl tavęs. Apmąstyk šią tiesą. Nukryžiavimas buvo labai žiaurus, žeminantis ir siaubingai skausmingas kankinimas, pasibaigiantis mirtimi. Tokia bausmė būdavo skiriama tik didžiausiems nusikaltėliams. Prisimink, kad ant kryžiaus Jėzus iškentė ne tik žemišką kančią, bet ir nepakeliamą dvasinę agoniją, nes nešė viso pasaulio nuodėmes. Pirmą kartą per visą amžinybę Jis suprato, kaip beviltiškai siaubinga būti atskirtam nuo Tėvo.
Kodėl Jėzus nusprendė šitaip aukotis? Nes pamilo tave. Jis pasirinko verčiau kentėti žiaurią, skausmingą mirtį su baisiausiais nusikaltėliais, nei būti atskirtas nuo tavęs.
Jei kada jausiesi bevertis ar nemylimas, atmink, kiek dėl tavęs iškentėjo tavo Gelbėtojas, kad išvaduotų ir išsaugotų tave amžinybei. Laisva valia Jis paaukojo savo gyvybę už tave. Viešpats nesislepia nuo tavęs, bet kviečia Jį pažinti. Dėl to Jo vardas tikrai vertas gyriaus ir pagarbos.
Viešpatie, matydamas, kiek daug dėl manęs paaukojai, noriu klauptis prieš Tave. Iš tiesų Tu esi vertas visos mano meilės, klusnumo ir pagarbos. Amen.
Jo artume... dėkok už pasiaukojančią Jėzaus meilę.
Č. Stenlis „Dievo artume“