Tarno širdis

Mūsų Viešpats Jėzus mokė savo mokinius: Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo. Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas, ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį (Mt 20, 25–28).

Pats Jėzus atėjo į žemę ne tik paaukoti gyvybę, bet ir patarnauti. Jis gydė, dovanojo akliesiems regėjimą, išvarinėjo demonus, prikeldavo mirusius. Jėzus turėjo tikrą tarno širdį.

Šioje Šventojo Rašto ištraukoje Jėzus perspėja, „kad pagonių valdovai viešpatauja ir valdo“, o mes, Jo mokiniai, turėtume elgtis kitaip – turime tapti tarnais, būti „mažiausiais“, būti kaip „vergai“. Jėzus sakė, kad ir Jis atėjo ne viešpatauti, o tarnauti ir savo gyvybės atiduoti, ir mokė savo gyvenimo pavyzdžiu.

Nors Jėzus buvo Dievo Sūnus, dėl mūsų tapo vargšu, kad mes taptume turtingi ir galėtume patarnauti kitiems: Nes jūs pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę, jog Jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu, kad jūs per Jo neturtą taptumėte turtingi (2 Kor 8, 9).

 

Dievas nežiūri į talentus – Jis ieško tarnų

Turime suprasti, kad tarnas nėra vargšas. Būti tarnu – tai širdies pozicija, kai visada, net ir pats patirdamas nuostolį, esi pasiruošęs padėti.

Motina Teresė tikrai turėjo tarnaitės širdį: be baimės ar pasišlykštėjimo ji žvelgė į sunkiai sergančius, dažnai net pūti pradėjusius dar gyvus žmones ir siekė, kad šie bent paskutinėmis gyvenimo akimirkomis pajaustų atjautą, meilę, laimę. Jos misija buvo tarnauti vargšams. Motina Teresė gatvėse prašydavo išmaldos, kurią vėliau išdalydavo vargšams. Ant šiukšlių krūvų ji įkūrė „mokyklą“ skurstančių šeimų vaikams ir mokė juos plauti rankas bei rašyti ant asfalto. Ji kasdien rūpinosi nuo bado ar ligų mirštančiais benamiais, nutempdavo juos kur nors po stogu ir kaip įmanydama stengėsi palengvinti jų kančias. „Svarbiau nei maistas ar stogas šiems žmonėms yra suvokti, kad jie yra kam nors reikalingi, kieno nors mylimi“, – sakydavo Motina Teresė.

Motinos Teresės tarnystė ir pasišventimas liudija tarno širdį. Ji mokėjo atiduoti. Tarnas yra duodantis, o ne imantis.

Tarnaudami žmonėms mes tarnaujame pačiam Dievui. Tai liudija ir Jėzaus pasakytas palyginimas apie avis ir ožius: Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis Jis pastatys dešinėje, o ožius – kairėje. Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane“ (Mt 25, 31–36).

Jėzus aiškiai sako, jog tai, ką padarėme žmonėms, padarėme Jam. Karalystę paveldės tie, kuriems ji paruošta, – turintiems tarno širdį...

 

Jei esi pasiruošęs tarnauti – Dievas aprūpina

Dažnai svarstome: „Kaip aš pamaitinsiu, jeigu ir pats neturiu, jei man pačiam trūksta?“ Tačiau tam, kad tarnautume, mums nebūtina turėti pinigų prikimštų lagaminų. Svarbu turėti tarno širdį, ir tuomet Dievas duos tiek, kiek reikia, kad galėtume patarnauti. Kaip Biblijoje ir parašyta: O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėme aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui (2 Kor 9, 8).

Noriu papasakoti situaciją iš savo gyvenimo. Turiu vienišą pusbrolį, kuris vartoja alkoholį. Lapkričio mėnesį jį ištiko insultas. Paskambinusi mano mama paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Po pirmosios pagalbos suteikimo pusbroliui reikėjo toliau tęsti gydymą slaugos skyriuje, tačiau jis turėjo 345 Eur skolą už sveikatos draudimą, todėl negalėjome jo paguldyti į ligoninę. Pasitarusios su mama nusprendėme nepalikti jo bėdoje – sutarėme susidėti pinigų ir sumokėti skolą. Šioje situacijoje Dievas manęs nepaliko – aš gavau palaiminimą ir man nereikėjo pridėti iš savo kišenės nė vieno euro. Noriu tuo pasidžiaugti ir padrąsinti kitus: jei tarnausime, Dievas duos mums tiek, kiek reikės. Mums tik reikia turėti tarno širdį.

Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą (Jok 2, 13). Jėzus yra pats gailestingiausias, todėl ir mirė ant kryžiaus kankinio mirtimi, nes gailėjosi ir mylėjo žmones. Jėzus tiki mumis – kad mes tarnausime Jo žmonėms, būsime gailestingi ir mylėsime Jo žmones.

 

Pats didžiausias įsakymas – mylėti

„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“ Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas. Antrasis – panašus į jį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 37–39). Tai yra tarno, kuris myli, širdies pozicija. Tarnas visada pasiruošęs patarnauti. Jei neišmoksime mylėti, neišmoksime ir tarnauti. Meilė ir tarnystė veikia išvien. Jėzus nori, kad mylėtume tuos, kuriuos Jis myli. Padėdami žmonėms, mes padedame Jam, ir Viešpats mums atlygins. Tai, ką mes turime, turime iš Dievo malonės, todėl laisvai tuo dalinkimės. Netarnaukime vedami kaltės jausmo, viską darykime iš meilės ir paklusnumo Jam. Meilė – galingiausias ginklas. Meilė niekuomet nepralaimės. Meilė bus ta jėga, kuri sugriaus velnio darbus. Meilė priartina Dievo karalystę.

Kai myli, nesunku patarnauti. Paulius rašo: Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai. Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos (1 Kor 13, 1–3).

Tebūna tai mūsų kasdienė malda: „Viešpatie, išmokyk mane mylėti taip, kaip Tu pamilai. Išmokyk mane tarnauti taip, kaip Tu tarnavai. Atverk mano širdies akis, kad matyčiau žmones Tavo akimis ir būčiau pasiruošęs kiekvienam geram darbui. Suteik man tarno širdį. Amen!“